Dievas

Jis yra toks kokio mums reikia ir kokiu tikime :)

Nežinau tikėt ar ne, nes yra daugybė dalykų kurie teigtų jo buvimą, bet ir daugybė nelogiškumų.

tikiu.

tikiu.

aam, aš... sakyčiau netikiu.
į bažnyčią neinu jau keli metaii, nes tėvai vedė prie pirmos komunijos, tai du metus kiekvieną savaitgalį į pamokėles ėjau, trauma savotiška man.
netikiu, nes manau, kad jeigu yra bėda, geriau susikaupt ir kaip reikiant pasistengt, negu laukt kažkokios pagalbos iš viršaus. dar, kadangi manau, jog žmogus turi pats nuspręsti būti geras, nes suvokia, kad tai yra teisinga ir gerai, o ne taip elgtis, bijodamas Dievo rūstybės, vaat.

ai, kažkaip, man nei svarbu, ar yra kažkokie dievai, nei aš į juos tikiu ar dar ką. tiesiog tikiu savimi ir man viskas yra okay. ;]

Tikiu.
Anksčiau netikėjau. Bet po kelių įvykių buvo proga įtykėt. :)
Visada gera išsikalbėti, nors ir negauni atsakymo ar kažko, jautiesi daug geriau.

Tikiu į Dievą.

Tikiu.

Na nežinau, manau čia paaugliškas mąstymas laikytis savęs kaip Dievo. Aš 13 metų taip pat į save koncentravausi, bet aplinkybės daro savo. Gal ir tu pakeisi savo požiūrį, be to, dabar paaugliams yra taikomi jėgovi užsiėmimai pažinti įvairias religijas. Tuo tokiu, paauglišku būdu. Muzika, filmai, pokalbiai temomis be tabu. Mes esam kalbėję tiek apie narkotikus, tiek apie meilę tiek apie pačius geismus.

Taip galima pakalbėti, bet ar imsi daugiau mąstyti apie tai? Ar tau tai duos kažką? Ten dalinasi viskuo.
Žiūrint nuo kokios religijos. Jų daug, ir jos visos yra savotiškos. Aš esu krikščionė katalikė kaip ir didžioji dalis pasaulio gyventojų. Neteko girdėti, kad kas nors nukenčia nuo to.
Žinoma, jeigu tavo tėvai buvo stačiatikiai ar priklausė dar kokiai nors kitokiai religijai.
Anyway, neįdomui. Jeigu netiki, tai netikėk. Nei vienas neturime teisės kitų prispaudinėti prie žemės tam, kad pakeistų savo požiūrį.

Ir manau, kad tikrai pasidaro lengviau.

Ui tikrai netikiu bobučių pasakomis.
Neegzistuoja man jokie dievai ir neapsunkinu sau gyvenimo jokiomis religijimos.
Nereikia man bažnyčių ir pedofilų kunigų, kad atleistu man mano nuodėmes.
Nereikia man sektų, kad jos rinktu iš manęs pinigųs, tam, kad galėtų išsilaikyti, kontroliuoti mus. Gyvenu be religijų ir man gerai. Nesilaikau jokių pasninkavimų ar kaip tai vadinasi ir esu laiminga. Neturiu sekti kažkieno sukurtimos kvailomis taisyklėmis ir galiu gyventi laisvai.
Neturiu nieko prieš žmones, kurie tiki, kuriems reikia kažko, kas padėtu eiti per gyvenimą, jie gal jaučiasi geriau, kai galvoja, kad kažkas kažkur yra, bet ... kam tos bažnyčios? Kam tos religijos? Nori, tikėk, bet kam laikytis tų kažkieno sukurtų taisyklių?

___________________________________

:trance rašo:

Netikiu. Ar ne geriau koncentruotis į save ir siekti aukštesnių tikslų, nei tikėti dievu? Galų gale patys sau esame dievai.

Hell yeah.

netikėjau iki tol kol nebuvo į ką tikėti... tad daug sutapimų ir gero esu gavus, tad tykiu.