BaLu. rašliavos

Beprotnamio karalienė

"Trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt trys !" iš niekur nieko pasigirsta mano namuose. Tiesa, mano namai fantastiški. Jų rausvos sienos minkštos it pagalvė. Neaiškus mirtingieji vaikšto jų koridoriais. Šie namai beprotiškai dideli ( vis dar po tiek metų juose sugebu pasiklysti). O mano apranga tiesiog fantastiška ! Rausvi marškiniai, plačios rausvos kelnės ir kažkokios keistos šlepetės. Šie namai kainavo kelioliką milijonų dolerių. Bet jie tokie fantastiški. Dievinu žmones, kurie čia gyvena. Mes visi tokie panašūs. Su rausvomis aprangomis.
Dabar supažindinsiu jus su savo draugais. Panelė Pamaiva. Jai vos 16 metų, bet ji išties protinga, sakė, kad jei šių namų nebūtų, mes nukristume nuo žemės krašto, aš ja tikiu. Tikrai tikiu. Ji labai graži. Buvo porą kartų išrinkta "Miss beprote". Aš geriausiai sutariu su Intelektualu. Jis kalba taiiip protingai, kad kartais nebe suprantu. Jo manymu, aš čia geriausia klausytoja (O, kad jis žinotų, kiek tam pastangų reikia). Jis pasakoja apie matematiką ir sako, kad iš 2 atėmę 2 gausim 2 ! Na, aš nežinau, kiek tame tiesos. Matematiniais gabumais nepasigirsiu. Vakarais, kai būna liūdna, mus pralinksmina Neišmanėlis, kuris sako, kad žemė apvali ir iš 2 atėmę 2 gausime nulį. Niekas juo netiki. Jis iš tiesų kvailokas. Tiesa, jis su baltu chalatu, ne taip, kaip mes. Aiškina, kad mes čia dėl to, kad išprotėjom. Netikime mes juo, netikime !
Ko gero jums labai įdomu, ką aš veikiu šiuose namuose. Na, man tas Neišmanėlis sakė, kad aš išprotėjau, kai susirgau ir nebegalėjau koncertuoti. Aš dar prisimenu tuos laikus, kaip koncertavau. Jis man nepaaiškino kodėl aš nebegalėjau koncertuoti. Čia man neleidžia klausytis muzikos, sako, taip bus geriau. Bet aš paslapčiomis retkarčiais vis dar paklausau tų nuostabių melodijų. Mane apima euforija. Tada aš šoku, šoku, šoku, kol nukrentu ant tų, minkštųjų grindų.
Aš esu Karalienė, pati sugalvojau taip, niekas nesipriešino. Nesivaikau aš nei turtų ( rožinių monetų su skaičiukais), nei skriaudžiu kitus (tik retkarčiais), nei labai jau valdau (tik jie privalo sutvarkyti namus). Karalienė aš jau visą amžinybę. Turiu netgi karūną ! Tokią didelę, minkštą, rausvą, be aštrių kraštelių. Visi, sako, kad ji tobula.
Čia tie namai, kuriuose aš laiminga. Turiu savo rausvą kambarį, rausvus draugus, tuos nemėgstamus mirtinguosius, turiu savo pavaldinius, turiu muzikos, nors ir uždraustos. Čia mano gyvenimas ir mirtis.
Būkime ir mes tiesiog laimingi, kad ir kaip sunku būtų, atsigaukime. Gyvenkime taip, kad nesigailėtume. Džiaukimes ten, kur esame ;>

P.S. laukiu komentarų.
P.S.S. neturiu rašytojos gyslelės.

Ne bet kam suprasti mano mintis. Jei nieko nesupratai tai tavo problemos. Tiesiog žinau, kad ši rašliava daugeliui mano pažįstamų patiko :>

depeche alnernative, nesu aš didi rašytoja. Tiesiog dauguma kas su manimi bendrauja pirmą kartą, nesupranta manęs, o čia tik parašytas tekstas...

Obuolinikaktusai, smagu, kad patiko :>