dobermanės.

Žiburys

Likimo žiburys apšvietė mūsų kūnus,
O mūsų bučinys tapo nemalonumas.
Likimas pakišo koją, kurią reikia perlipt,
Bet mudu užkliuvom ir suklupom, teks visą tai pamiršt.

Likom mes abu, suklupę ant žolės,
Mus paglostys vėjas iš gelmės.
Viskas bus gerai, man kažkas pasakė,
Bet jei dabar blogai, mums kaip sako "šakės"...

Pažvelk

Pažvelk - juk saulė šviečia danguje,
Žiūrėk - šis paukštis skrenda link tavęs.
Matai koks pasaulis šis yr gražus?
Žinai, kad jis mielas, kaip ir tu?

Pažvelk - ryto rasos jau nebeliko,
Žiūrėk - boružėlė pasiklydus.
Matai kaip reikia mylėti gamtą?
Žinai, kad gamta yra namai?

Saulė vakare juk nusileis,
Nebeliks šitos šviesos.
Reikia džiaugtis šia diena
ČIA IR DABAR!

Pažvelk - pasaulis jau sumigo,
Žiūrėk - šviesos jau nebeliko.
Matai kaip svarbu mylėti viską?
Žinai, kad nesvarbu turėti viską?

(eilėraštis su dainos elementais).

Tamsa

Užsimerkęs matai tamsą,
Bet ji nepaskutinė tau.
Ta tamsa - tik miegą šaukia,
Nėra ko bijoti tau...

Paskutinė tamsa svarbiausia tau,
Tu turi atlikti daug,
Kad tave vis prisimintų
Ir tavęs nič niekas nepamirštų...

Ačiū labai :)

Paskutinė saulė

Šis šuo buvo ypatingas,
Mano šuo jis, nieko kito.
Jis man buvo nuostabus.
O toliau kas bus?
Reikia man palikti jį,
Juk visvien aš jau baigiuos.
Bet gi kas jį taip mylės?
Kaip aš myliu?
Bet artėja paskutinis saulėlydis,
Kai paskutinis spindulys palies mane.
O aš užmigsiu amžinu miegu,
Kuris man irgi bus taipogi paskutinis.
Ar šis šuo guls šalia manęs,
Kai ant piliakalnio nugriūsiu
Sugniuždyta piktosios mirties?
Ar aš jam buvau svarbi?
Sužinoti - negaliu,
Gal galiu, bet per sunku,
Tuoj aš gulsiu į tą miegą,
Kurio negniuždys tas sniegas.
Man svarbu dabar žinot
Ar tas miegas bus gilus.
Gal tas miegas bus baisus...
Aš dabar nebežinau
Kas esu ir kur esu,
Mane liečia paskutinis
Saulės spindulys...
Jis mane ir užmigdys...

(velta suvelta)

Pažvelk : ))))))))) Labai patiko.

Ačiū labai labai labai :) Gera žinot, kad kam nors patinka.

Palikta širdutė

Šiukšliadėžėje murikimas,
Konteineryje šaukimas.
Kviečia palikta širdutė
Naują, mylintį žmogų.

Tik toks pabaisa kaip žmogus
Išmeta mažus draugus,
Kuriems iš milijono
Reikia tik tavęs vieno...

Neišduoda jie tavęs,
Nesvarbu ar jis loja,
Ar kniaukia,
Tačiau matai, kaip ilgisi tavęs tos akys?

Ar buvo tokia diena,
Kai mažylis nepasitikdavo tavęs?
O tu ji palikai likimo valiai,
Tarp gyvenimo ir mirties...

nors ir nesirimuoja, tačiau bent man griebia už širdies.

Lėk!

Pasakysiu:
- Tik išlėk,
Juk nėra labai sunku.
Pasakysiu:
- Netingėk,
Juk visvien sedėt nenori.

Pamatysi,
Bus tau lengva,
Nes lėkimas yra laisvė.
O lasvę mes nadoti mokam.
Laisvė - mūsų paukštė, kurią reikai tik paleist.

Lėk! Ir pavyks tau nugalėti
Visas pasaulio problemas.
Šios problemos tave trikdo,
Tau jas reikia panaikint,
Pabandyk tik ir išeina.


[pirmosios mintys besisukusios galvoje. atleiskit už šlamštą]

Varna

Vakaro dangų
Nušlavė varnos sparnas.
Jų buvo daug,
Dangus juk visas juodas.
Oi varnele, kur tu skrendi?
Oi juodoji, gal kirmelytę
Vaikeliui neši?
Nors jūsų daug,
Aš tave vieną matau.
Tu kitokia. Tu skiriesi iš jų.
Jūs tupiat ant stogo.
Lekiu pažiūrėt.
Jūsų akys didžiulės
Gal, kad į mane žiūrėt,
Bet aš - neišsiskiriu iš kitų,
Kodėl , varnelės, jūs žiurit į mane?
Gal laikot mane gera?
Kuom aš ypatinga?
Ak, ačiū, varnelės,
Kad branginat mane,
Bet man jau laikas.
Jau reikia tarti "ate".
Jau naktis ateina,
Mama kviečia mane.
Jau diena baigias
Tad jau tarsiu "ate"...

Na man visai patiko tavo eilėraščiai,lauksių naujų.

Kraujas

Kraujas bėga iš širdies,
Akys - lekia keliu ties.
Protas ieško prieglobsties,
Kūnas lekia - taip išties...

Laimė dingo jau senai,
Baimė - jos dabar apsčiai.
Kraujas sudrumstė jausmus,
Kelias taip, jis čia dar bus.

Šauksmas girdisi iš miško,
Daug kas ten krauju pratryško.
Ten ir eisi tu - kur tau kraujo bus apstu.
Šaukia gelmės tave ten, trems tave miškan.

Dūris apkraujuotai širdžiai tavo,
Pabaiga taip ji jau tavo.
Imk savo galia kol gali...
Kraujo galią imk kol nepaėmė kiti.

patiko tikrai

Ačiūūū ;)

patikoo kraujas :)

Malonu girdėt :)