Emigrantai.

Oi tie lietuviai, mane tai jie su šita tema knisa.
Jiems viskas mūsų šalyje blogai.
Niekuom čia nepatenkinti.
O suvokti tą faktą, kad mūsų šalis yra jaunutė, dar tik tik prieš 20 (kas tikrai yra mažas laikotarpis) metų atgavusi neprisklausomybę ir prieš tai neturėjusi galimybęs augti, vystitis ir be savų piliečių jinai neužaugs, jinai netobulės, su tokiu požiūriu į viską, tai man kraupu kur važiuoja mūsų šalis. Šiaip nelebai mėgstu ne mūsų šalį, o mūsų šalies piliečius, jie visiškai susiraukę pesimistai, galvoja tik apie šlamančius, o ne apie dvasinius dalykus bent kiek. Nesakau, kad pinigai yra nesvrbu ir laimės neatneša, bet jei moketų dėl jų kažkiek pajudinti savo subines tai sugebėtų jų užisirbt ir Lietuvoje. Kodėl kiti sugeba? Kodėl matau daug tokių pavyzdžių, čia Lietuvoje, žmonių, kurie dirbo, stengėsi, kol pasiekė kažką ką norėjo ir turi dabar gerą gyvenimą, savo gimtinėje, su savo šeima, kur turi galimybę laisvai šnekėti savo gimtąja kalba, kur jie gali jaustis savi, nes to niekada negalėsi padaryti būdamas svetur, kad ir kiek prisiderintum prie jų kultūros, kad ir kaip gerai pramoktum jų kalbą, jų papročius, tu visada liksi ten svetimas, visada kažkur giliai širdyje jausi, kad čia ne tavo namai. Žinoma, kaip ir visuose atvejuose yra išimčių.
Bet man keista kaip ir kodėl lietuviai kitas šalis mato kaip rojų. Ten pagyvenę, deja pasimato visos jo blogybės, kurių tu nematai iš šalies, pasimato visas tas pats ar dar baisesnis šūdas politikoje, moksle, uždarbiuose, kainose ir t.t.
Aš šiaip dabar esu išvažiavusi, bet tik mokslams ir šiaip tame nieko blogo nematau, kai žmogus išvžiuoja trumpam, igyti kokios praktikos, ar išsimokslinimą ar pan ir vėliau grįžtą į savo šalį, ką aš ketinu padaryti. Tiesiog tai kartu ir tam tikrą gyvenimo patirtį duodą, praplėčią akiratį ir tokie žmonės mūsų šalia ir yra reikalingi.
Tikrai pirmiausiai kažką mėginsiu daryti Lietuvoje, nes ten mano namai, kad ir kaip kai kurie dalykai joje nepatinka, bet ten vis viena mano namai, kuriuos aš pažystu. Nesakau, kad niekada niekada nepaliksiu Lietuvos pilnai, bet tikrai niekuomet niekuomet nenusisuksiu nuo jos ir vis viena savo gyvenimą mėginsiu iš visų jėgų statyti joje.

Knisa kai dabar mokyklinukai jau šneka (aiškiai tokias kalbas girdėdami iš tėvų) koks lietuva šūdas, kokia šūdina valdžia (kurią jie patys, o ne kas kitas renka), koks čia prasts uždarbis, kai jie iš tiesų patys viso to dar nepatyrė, neišmegino kaip ten kas kur. Pagyvenkit iki tinkamo ažiaus ir tada spreskit.
O dar kraupiau, kai tėvai palieka čia vaikus pas kokius senelius ar dar kur ir ale išvažiuoja, kad galėtų išlakyti šeimą.... absurdas.... kam geriau yra pinigai siunčiami, nei tėvai šalia tavęs, kad galėtų tave auginti ir paremti savo būvimu, o ne banknotu....

Ai, na, žodžiu... ši tema Lietuvoje yra beviltiška su mūsų žmonėmis...

Visose šalyse yra žmonių, kuriems sunku pragyventi, kurie tuom ar anuom nepatenkinti, visur žmonės nemėgsta valdžios ir jos priimamų įstatymų, visur yra blogybių tai vienoje, tai kitoje vietoje...

Kad ir koks cirkas būtų Lietuvos valdžioj, kad ir kokie žmonės čia
gyventų aš noriu gyvent tik čia. Todėl, kad mūsų protėviai kovojo už
LIETUVĄ, kad mums būsimoms kartoms čia būtų gera. Kad galėtumėm tęst jau
pradėtą jų darbą, nesinori sugadint jų pastangų.. ir man taip gaila,
kad pusė Lietuvių skelbiasi, kad jie patriotai tik per krepinio
čempionatą, o vėliau vėl pradeda stumt.
Žinoma, suprantama, kad kitur
geresni atlyginimai, geresnės gyvenimo sąlygos and so on. Bet c`mon,
žmonės, esam LIETUVIAI negalim palikt šalies vien todėl, kad kitur
geriau. Turim likt čia ir patys stengtis, kad čia būtų gerai, mums, mūsų
tėvams, vaikams, anūkams. Aišku, sakysit ką mes tokie galim padaryt?
Ogi tikrai galim. Žinoma, galima mokytis ir kitose šalyse, bet grįžt čia
su idėjom, su planais, galų gale reik stengtis. Pagalvokit kai stengėsi
tie, kurie atkovojo LIETUVĄ mums ir kaip mes ją sugadinom..
Dauguma išvažiuoja tobulėt. Bet nebegrįžta, o negrįžta kodėl? Ogi todėl, kad užsieniečiai
greit pastebi žmones su "talentu dirbt" jiem pasiūlo darbą ir t.t ir
susivilioja žmogelis geresniu gyvenimu, įsivaizduoja, kad viskas bus
labai puiku. Aišku yra tokių, kuriem pasiseka, o yra ir tokių, kurie
greit visko netenka ir važiuoja skint visokių apelsinų ir braškių. Ir
dar prie šios temos tinkanti daina,
https://www.youtube.com/watch?v=IHCxh8A9sj4