Art is the only way to run away without leaving home.
 
rodiklisCalendarDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Mažais žingsneliais

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Latte^
madhause rock!


parašiau : 31
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-16

RašytiTemos pavadinimas: Mažais žingsneliais   Tr. 03 16, 2011 7:02 pm

Mažais žingsneliais
Įžanga

Lėtai įžengiau į pilną žmonių salę. Visi siužiuro į mane, mažą dulkelę tarp čia esančių mokyklos šokėjų ir dainininkų. Per salę nuvilnijo balsas:
- Šoka Elena Balšaitytė.
Pažiūrėjau į sėdinčius tėvus; jie plačiai šypsojosi. Mama energingai linksėjo galva ir vis žiobčiojo "Tu gali, Elena, tu gali".
Pajungė muziką. Gražią dainą, kurios per pertraukas dažnai klausydavosi didesnių klasių mokiniai.
Kelios merginos pradėjo judėti į taktą, garsiai pritardamos dainininkei.
Pradėjau šokti, nors nežinojau, ar jau laikas.
- Į kairę, į dešinę, pritūpimas, apsisukimas, į kairę, į dešinę, - ritmingai kartojau sau. Apsisukau, pritūpiau ir pasimečiau. Sustojau. Girdėjosi paauglių juokas ir pašaipos. Skruostu nuriedėjo ašara.
Atjungė muziką.
- Atleiskit už nesklandumus, - kalbėjo į mikrofoną mokytoja. Kita mane išvedė iš salės. Nubėgau į rūbinę apsirengti. Paskui atbėgo motina, kuri taip energingai už mane sirgo.
- Neverk, mieloji, - ramino. O aš verkiau, nesustojau. - Važiuosime namo.
Palinksėjau galva. Išėjome iš mokyklos, lauke pasitiko mus tėtis. Įlipau į mašiną, pasidėjau savo kuprinėlę ant sėdynės ir pati atsisėdau.
- Nereikėjo pasimesti, Eli, - nervingai šūkčiojo mama.
Nusivaliau ašaras.
- O tai ką man daryti, jeigu pamirštu žingsnelius? Pradėti šokti striptizą? - įsivaizduoju save, dešimtmetę mergaitę, šokančią salėje, prieš visus, striptizą. Net nusišypsau.
- Mhm, - burbteli ji ir atsilošia.
- Ji labai jaudinosi, - teisino mane tėvas. - Negi nenatūralu, kad vaikas užmiršta žingsnelius?
- Natūralu, bet.., - neužbaigė sakinio motina. O taip tikėjausi, kad jį užbaigs.
- Bet kas? - paklausiau.
- Ai, nieko. Kitą kartą daugiau mokinsiesi, ir viskas pavyks. Pamatysi, - jos balse skambėjo panieka, galbūt net ir pyktis.
- Bet aš mokinausi, stengiausi...mama, aš tiesiog užmiršau žingsnelius. Kas čia blogo? - viltingu balsu paklausiau.
- Nieko tokio...bet juk, gėda, - motina atsiduso ir dar labiau atsilošė ant sėdynės.
- Gėda? - gynė tėvas.
- Gerai, viskas, baigiam šitą temą, - pertraukė tėvą motina. Žvilgtelėjau pro automobilio tamsintus stiklus. Lange bėgo įvairiausi vaizdai, galiausiai sustojome prie raudonų plytų daugiabučio. Tėvai išlipo ir paragino mane lipti. Pasiėmiau savo kuprinėlę ir nerangiais judesiais išsilaipinau iš mašinos.
- Eik į namus, - įbruko man į rankas raktą motina. - Rasi ko pavalgyti. Paskui galėsi išeiti į kiemą, - vardijo ji. Nors vargu, ar būčiau dabar norėjus eiti į kiemą. Žinojau, kad būčiau susilaukusi skaudžių replikų apie "šokį" ir pašaipų.
- O kur jūs važiuojat? - paklausiau.
- Reikia. Neklausinėk. Mes tuoj grįšime, - atsakė tėvas ir įlipo į automobilį. Mama - paskui jį.
Netrukus įsijungė variklis. Dar mojavau tėvams, bet atsako taip ir nesulaukiau...

***

Iškart sakau, jog nebus čia toks kūrinys, ant kurio visi tik 'wow' sakytų. :) Bus ir fail'ų,ir visokių kitokių š, todėėl lauksiu jūsų nuomonės ir kritikos.
^^
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Latte^
madhause rock!


parašiau : 31
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Kv. 03 17, 2011 5:36 pm

I

Po penkerių metų

- Elena, atnešk lėkštes! - šūktelėjo teta Ana. Nusivaliau ašaras nuo skruostų ir atsidususi kibau į darbą. Pirmą paėmiau šakutes, peilius, o tik tada ėmiausi lėkščių. Po kelių minučių ant stalo nieko neliko. Nunešiau viską į indaplovę.
- Tie svečiai... nei ačiū, nei pabučiuok į subinę, - užsiėmusi už galvos kartojo Ana. Nežymiai linktelėjau galva, kad vargu, ar galėjai tai įmatyti, ir atsisėdau ant kėdės. Ana mane įdėmiai nužvelgė ir tarė:
- Verkei?
Pasukinėjau galvą.
- Nemeluok. Aš matau, - ji pakėlė mano galvą. - Ele, aš žinau, kad tau sunku. Bet tavo tėvai mirė. Nieko neįmanoma padaryti.
- Aš žinau, - linktelėjau galva. - Jau nesu ta naivi mergytė, kur per mokyklos šventę šokdama susimovė.
Ana pusbalsiu nusijuokė ir pajungė indų plovyklę.
- Na, matai. Viskas išsitaisys.
- Jau išsitaisė, - nusišypsojau puse lūpų ir apkabinau Aną. Ji man buvo geriausia atrama po tėvų mirties, po to nelaimingo įvykio.
Mano tėvai žuvo autoavarijoje dėl kažkokio girto policininko kaltės. Žinot, nebuvau jų laidotuvėse. Ana liepė neiti, nes būčiau neištvėrusi. Galbūt ji ir teisingai padarė, kad neleido. Juk net dabar baikščiai žiūriu į tėvų kapą.
- Na, einu ruoštis, - nutraukė mano pamąstymus Ana. - Šiandien man naktinė pamaina. Mane direktorius nušautų, jeigu ir šįkart neateičiau. Ar viena susitvarkysi namie?
- Žinoma, - linktelėjau.
- Tik man jokių draugų, - nužvelgė mane, lyg jau būčiau kažką prisidirbus.
- Žinoma, - pakartojau.
- Tuomet viskas puiku. Ko parnešti iš parduotuvės? - paklausė.
- Nežinaau, - pasikasiau galvą. - Vynuogių gal... taip, noriu vynuogių, - energingai palinksėjau ir nusišypsojau.
- Gerai, - Ana vyptelėjo ir netrukus dingo už tualeto durų. Pažvelgiau į laikrodį; rodė po penkių keturias. nejučia atsistojau ir užlipau laiptais į viršų. Susiradau savo kambario duris ir tyliai pravėriau.
- Taaip, mano kambarys, - burbtelėjau sau po nosim ir įėjau. Mes su Ana prieš kelias savaitęs persikraustėm. Tik nesuprantu, kam ji rinkosi tokį didelį namą.
Užsidegiau išviesą ir priėjau prie veidrodžio. Ant jo buvo užlipinta mano tėvų fotografiją. Pirštų galiukais paliečiau ją. Iškrito dar viena ašara. Ir dar viena... kol galiausiai nuo jų perštėjo visą veidą. Perbraukiau pirštais veidą ir pasižiūrėjau į veidrodį.
Netrukus atsistojau. Nuplėšiau tą nuotrauką nuo veidrodžio ir numečiau kažkur į kampą. Lengvais judesiais apsisukau aplink kambarį, lyg balerina ir dar kartą pažiūrėjau į veidrodį. Iš manęs buvo nekokia šokėja. Buvau gerokai sustambėjus, ypač per liemenį. Dar kartą apsisukau, prisimindama savo nepavykusį šokį mokykloje ir klestelėjau ant lovos.
- Ne man šokti. Jau ne man, - tariau pati sau ir iškėliau ranką į viršų, norėdama paspausti mygtuką lempai įžiebti. Įjungus lempą, nuėjau užtraukti užuolaidas, kad niekas nematytų, ką darau. Aplinkui buvo pilna smalsių kaimynų, nekenčiau jų. Šitoj gatvėj nebuvo nei vieno mano metų paauglio, tik suaugusieji ir suaugusieji.
Staiga išgirdau, kaip apačioje kažkas su kažkuo kalbasi. Tai buvo Ana ir...dar kažkas...kažkokia moteris?
Nulipau laiptais žemyn ir įsiklausiau jų pokalbio:
- Ana, - kreipėsi moteris. - Aš žinau, turi mergaitę, kuri mėgsta šokti.
- Na taip, sesės dukrą. O ką? Palauk, palauk...nemanau, kad ji sutiks šokti. Ji yra man tai sakius.
- Sakai? - kiek nusivylusiu balsu tarė moteris.
- Ne, nee! - įlėkiau į virtuvę virsdama. - Aš norėčiau...norėčiau šokti.
- Tikrai? - moteris šyptelėjo.
Linktelėjau.
- Puiku! - nužvelgusi mane, ji suplojo rankomis. - Tada pradėsim kitą savaitę.
- O man kūnas? Ar..ar aš ne per stora? - apčiuopiau savo juosmenį.
- Ne, tavo kūnas kaip tik, - linktelėjo moteris. - Tik...ai, nesvarbu. Na, turiu lėkti, nepamiršk ruoštis, - moteris atidarė duris ir pamojavo. - Likit sveikos.
Palinksėjau galva. Ana į mane pažiūrėjo, lyg būtų nieko nesupratusi.
- Bet juk tu sakei, kad daugiau nešoksi... kaip čia tave suprasi, - gūžtelėjo pečiais ir klestelėjo ant virtuvinės kėdės.
- Žinau... bet man po mokyklos nėra daugiau kas veikti, reikia pabandyti, - bėriau it žirnius į puodą, greitai.
- Tik ar tu ištversi?
Vėl linktelėjau galva. Pagaliau nuoširdžiai šypsojausi.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sve?ias
Svečias
avatar


RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Kv. 03 17, 2011 5:54 pm

mielai. kažkas įdomaus bus
Atgal į viršų Go down
Latte^
madhause rock!


parašiau : 31
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Kv. 03 17, 2011 6:11 pm

tikriausiai, kad bus. ačiū. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
doberman.
madhause rock!
avatar

parašiau : 84
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-02-15
miestas : Panevežys

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Kv. 03 17, 2011 6:47 pm

Patinka. ;)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Latte^
madhause rock!


parašiau : 31
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Kv. 03 17, 2011 6:50 pm

džiugu :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Latte^
madhause rock!


parašiau : 31
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   Pen. 03 18, 2011 10:12 am

Po savaitės vyko mano pirmoji šokių pamoka. Labai nervinausi, tačiau viskas vyko kaip sviestu patepta, susiradau naujų draugų, ir, pasirodo, viena maždaug mano amžiaus mergina netrukus atsikraustys gyventi į mano gatvę.
- Argi tu tik ne ta mergaitė, kur dešimties šoko mokykloje ir susimovė? - linksmai paklausė Auksė manęs. Liūdnai linktelėjau, mat tai priminė man tėvus. Pasakiau Auksei, kad nekalbėtumėm šia tema.
- Bet juk viskas vyko labai senai,prieš penkerius metus, kodėl tu tiesiog nepasijuoki iš to, vis dar pergyveni? Negi dar dabar iš tavęs šaiposi mokiniai?
- Ne, aš ne apie tai. Tai man primena kai ką daugiau, - nervingai šyptelėjau ir apsisukau aplinkui, lyg balerina.
Auksė supratingai linktelėjo.
- Tuoj baigsis pamoka, - tarstelėjo mokytoja Dovilė, ta moteris, kuri buvo pasiūlyti man šokti. - Ir norėjau paklausti, ar jums patiko? Mat tikriausiai visi jūs čia naujokai, na, vienas kitas - ne, bet dauguma - taip. Tai ar patiko? - pakartojo.
Visi sušnioškė, kad taip, kai kurie, kad net labai.
- Na, tuomet galima skirstytis, - mokytoja su šypsena veide paskelbė pamokos pabaigą ir nuėjo persirengti. Visi kiti šokėjai išėjo, aš su Aukse irgi. Sumanėm užeiti į parduotuvę. Pakelii linksmai šnekučiavomės, juokėmės.
- O tavo tėvai, - galiausiai paklausė Auksė. - Jie...mirę?
Vos įmatomai linktelėjau galva.
- Suprantu, - tarstelėjo ji.
- Gal geriau nelieskim šios temos, - tariau. Netrukus priėjome parduotuvę, mažą pastatėlį, stovintį pačiame miesto centre. Nusitempiau Auksę ten ir paskelbiau, jog žiauriai noriu valgyti. Ši linktelėjo.
- Gal vyniotinį? - paklausiau.
- Galim, - patraukė pečiais Auksė ir pagriebė pirmą pasitaikiusį pakelį vyniotinio. Išplėšiau jį jai iš rankų ir perskaičiau, su kuo.
- Su braškėm... dieve, nekenčiu braškių,-vaizdavau, kad vemiu.
- Tada galim atskirai pirktis. Arba eik išrinksi tu, - burbtelėjo.
- Geriau atskirai, - vis dar apsimesdama, kad vemiu, tariau ir nubėgau pasiimti kitą vyniotinį. Su mėlynėm. Ir dar paėmiau ,,Rasos'', dėl visa ko.
- Bet tu mokėsi už ,,Rasą'', - nusijuokė Auksė.
- Nė velnio. Per pusę, - nusijuokiau. Mes pažįstamos buvome tikriausiai mažiau nei kelias valandas, o jau taip skaniai juokėmės ir plepėjom.
- Nu gerai, - išsitraukė piniginę iš kišenės. - Kiek tas š kainuoja?
- Duok porą litų, aš tuos kelis centus pridėsiu, - tariau, pažiūrėjusi į Auksės piniginės turinį.
- Geerai, - numykė ši ir padavė porą litų. Pati iš kišenės iškrapščiau keturis litus ir keliasdešimt centų. Viską padaviau pardavėjai.
-Nereikia grąžos,-tarstelėjau ir nusitempiau Auksę į lauką. -Taaii, kur dabar?..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Mažais žingsneliais   

Atgal į viršų Go down
 
Mažais žingsneliais
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Madhouse :: Šiukšlynas :: Šiukšlių dežė :: Galerijos-
Pereiti į: