Madhouse
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.


Art is the only way to run away without leaving home.
 
rodiklisLatest imagesIeškotiRegistruotisPrisijungti

 

 Today is yours

Go down 
+2
Electron.
Iev.
6 posters
AutoriusPranešimas
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 03 20, 2011 5:39 pm

1. Danielė
- Drožk į savo kambarį! - staugė mama.
Apsisukau ir su didžiausiais trinksmais užsirakinau savo kambaryje. Užgarsinau muziką ir neleidau sau girdėti dar daugiau mamos moralų. Buvau visiškai girta, tačiau save kontroliavau. Galiausiai, kai pažvelgaui į laikrodį pamačiau, kad rodo vienuoliktą valandą, o mama už durų manęs tiesiog maldauja išjungti tą baisų garsą jos ausims.
Šį kartą nusileidau. Išjungiau ir kritusi ant lovos užmigau.
Miegojau kietai, nes tikriausiai kelių valandų beldimas į duris, mane sunkiai pažadino. Praplėšusi akis, pajutau svaiginantį galvos skausmą.
- Atidaryk duris! - tai buvo tėčio balsas.
Su juo nesipykdavau ir tik vieną kartą esu maičiusi jį žiauriai piktą. Atvėriau duris ir jis stovėjo keleto centimetrų atstumu nuo manęs.
- Viskas, mieloji, dabar mes rimtai pasikalbėsim, - mestelėjo piktą žvilgsnį ir uždarė duris. - Tu supranti, kad tu dar per jauna svaigintis? Viso labo tau dar tik septyniolika! - pirmas kartas, kai jis taip bauginančiai su manimi šnekėjo.
- O Dieve, tėti, bet ne dešimt. Dabar visi taip daro. - atsakiau į jo žvilgsnį ir nusisukusi nuėjau atgal į lovą.
- Tai ir tau reikia taip daryti? - kuo toliau, tuo garsiau rėkė.
- Pameni, kažkada sakei, kad pirmą kartą prisigėrei būdamas penkiolikos... Tad, obuolys nuo obels netoli rieda. - nusisukau nuo jo.
Jis keletą akimirkų patylėjo. Tikriausiai susimąstė apie mano žodžius ir, kad tai galėjo padaryti didelę įtaką vakarykštei dienai.
- Kelkis. Turi pusvalandį susikrauti svarbiausius daiktus ir susiruošti. - išėjęs iš kambario atitempė ne itin didelį lagaminą.
- Jėga! - nors nežinojau ką jis turi omeny, bet džiaugiausi. - Tai reiškiasi, kad šiandien keliausim į Italiją? - išsišiepiau ir pašokusi iš lovos puoliau knistis spintoje.
- Pamatysi. Turim geresnį pasiūlymą kaip tik tau. - nusijuokė ir švelniai uždaręs duris dingo.
- Jei tai pasiūlymas man, reiškiasi, laikas ruoštis.
Vaistinėlėje susiradau aspirino ir išgėriau. Galvos skausmas kaip man dingo. Išverčiau visą spintą ir ėmiau ieškoti visų gražiausių, madingiausių ir sezoninių rūbų. Susimečiau gal po tris poras džinsų, šortukų, sijonėlių, begalę suknelių ir nerealių palaidinių. Batus rinkausi pusę duoto laiko. Net nenutuokiau kur ir kuriam laikui vykstam, tad susikroviau visiems atvejams tinkančių.
- Na, tu jau? - pasigirdo tėčio balsas už durų.
- Palauk dar šiek tiek. Tik susišukuot beliko. - atidariusi stalčiu pagriebiau visą makiažui reikalingų priemonių šūsnį, kelis žurnalus, rašiklių, sąsiuvinių, fotoaparatą ir kamerą.
- Viskas. - šiaip ne taip, vargais ne galais ištempiau lagaminą iš kambario ir padaviau už durų stovinčiam tėčiui.
- Tai kur keliaujam? - išsišiepiau ir sumirksėjau akimis.
- Uoj ne.. Keliauji tu,- ironiškai išlemeno ir davė lagaminą atgal.


Paskutinį kartą redagavo Iev., Sk. 03 20, 2011 5:56 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 03 20, 2011 5:49 pm

Parašyta taip smagiai ir šiaip buvo įdomu skaityti.

Na, o tėvo sprendimas kažkoks keistas, kodėl jis turi kažkur išsiųsti savo dukterį?
Taip pat kur? Kodėl? Už ką? Juk ji tik prisigėrė!

Tikiuosi atsakymus pamatyti kitose dalyse.

Apibendrintai: ŠAUNU!
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 03 20, 2011 5:54 pm

Dėkui, dėkui :) nemigai kamuojant, pasirodo įkvėpimas :D tikiuosi pati, kad nenugrybausiu.
Atgal į viršų Go down
Adolfina Hitler
madhause rock!
avatar


parašiau : 26
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-19

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 03 20, 2011 5:59 pm

Man patiko, viskas atrodo taip linksmai aprašyta. Lauksiu dar.
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 03 20, 2011 8:07 pm

Smagu, kad patiko :)
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 2:04 pm

2. Evanas
Buvo suknista diena. Visą laisvą laiką išeikvojau dirbdamas. Ir koks gali būti darbas, kai sekanti diena - pati geriausia tavo gyvenime. Jau seniai planuoju tą dieną. Niekas man nesutrukdys įgyvendinti savo svajonės. Laikas, vieta - viskas numatyta, nustatyta, nutarta, sutarta, surašyta ir dar velniai žino kas padaryta.
- Evanėli, ateik kartu paskutinę vakarienę šią vasarą su šeima suvalgyti,- pabeldusi į duris įėjo mama ir mane sėdintį prie stalo iš nugaros apkabino.
- Taip, taip mama. Už keletos minučių būsių apačioj. Tikrinu ar viskas sukrauta,- neva labai meiliai jai nusišypsojau ir perskaičiau sąrašą dar kelis kartus.
Nusileidęs žemyn, pajutau saldų šokolado kvapą.
- Mmm,- pravėręs virtuvės duris pamačiau mėgstamiausią pyragą.
- Na, va. Su tavo seserimi paruošėm tau atsisveikinimo dovaną, - prie manęs pribėgo Lėja ir stipriai apkabino.
Šiaip aš jos nemėgau. Žiauriai nemėgau. Bet kartais ji būdavo tokia miela, kad aš pats neatsispirdavau, todėl atsitūpęs ją apkabinau.
Ant stalo gulėjo pailga dėžutė su dideliu mėlynu kaspinu.
- O kas čia? - nužvelgiau dėžutę ir tariamai atsisukau į mamą.
- Žinau, kad seniai svajoji apie tai, - paėmė ir davė man į rankas. - Pažiūrėk kas viduje.
Lėja buvo išsišiepusi lyg ausų, o jos akys žibėjo. Atrodė kaip šuniukas. Nusijuokiau.
Nuplėšiau kaspiną ir padėjau ant stalo. Atidariau dėžutę ir pajutau, kaip per nugarą pereina šiurpuliukai.
- Jėga! - užrėkiau ant viso namo ir žiūrėjau į naujas, tobulos formos būgnų lazdeles.
- Mamyte, sakiau, kad jam labai patiks! - mamai už sijono tuktelėjo Lėja ir šokinėjo iš džiaugsmo.
- Ech, kad dabar čia būtų tavo tėtis,- mama susigraudino ir vėl, lyg niekur nieko veide nušvito šypsena.
- Viskas gerai mama. Ačiū už šias.
- Pyrago?
- Taip! - Lėja buvo tokia smulkutė, bet atrodė, kad jai telpa daug daugiau maisto, nei man su mama kartu sudėjus.
Pavalgius atsisveikinau ir nupėdinau miegot.
Po gero miego, anksti atsikėlęs, apsirengiau ir suvėlęs plaukus griebiau būgnų lazdeles. Jas įsidėjau į saugiausią lagamino vietą ir nusitempiau jį žemyn. Susivėliau plaukus ir susitepiau žele. Žinojau, kad merginos tai mėgsta, o ten kur važiuosiu, jų bus tikrai daug. Dar kvailai maivydamasis prieš veidrodį išgirdau mamos kambario duris.
- Jau keliauji? - paraudusiom akim mama žiūrėjo į mano susvėlusius plaukus.
- Taip, dėdė Džonas apie pietus bus čia ir jus pasiims,- mirktelėjau jai ir paėmęs lagaminą patraukiau durų link.
- Tai geros vasaros, Evanai,- šypsojosi.
- Tau su Lėja taip pat,- linktelėjau ir išėjau.
Stotelėje autobuso neteko laukti ilgai, o ir vietos buvo jame daug. Dar niekada taip anksti niekur nevažiavau.
Buvau pasiryžęs padaryti, bet ką, kad tik nukeliaučiau ten.


Paskutinį kartą redagavo Iev., Pir. 03 21, 2011 2:21 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 2:19 pm

Citata :
vakarienę šią vasarą su šeima suvalgyti,

Kaip įmanoma suvalgyti vakarienę?
Galima valgyti tik valgį, o vakarienė yra tik proceso pavadinimas.

Citata :
pabeldusi į duris įėjo mama ir mane sėdintį prie stalo iš nugaros apkabino.

iš už nugaros.

Panašu į siaubo filmą, kai išlenda iš nugaros dvi rankos ir taip PAUKŠT..
Brrrr...

Citata :
busių

būsiu

Citata :
Viskas gerai mama. Ačiū už šias.

Kažkaip keistai skamba. "Ačiū už šias", lyg būtų dar vienos...

Bet šiaip įdomu buvo, plius intrigos pas tave tokios gražios ir natūralios.
Su nekantrumu laukiu kitų dalių!
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 2:22 pm

Oho, kaip tu atidžiai skaitai :DD būtum gera kritikė ;D ačiū :)
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 5:43 pm

3. Sofi
Gaš, kaip nuobodu. Nieko nenuveikiau. Apskritai nieko neveikiau. Miegojau, valgiau, gulėjau, TV, valgiau, gulėjau, kompiuteris... Nekenčiu tokių dienų. Svarbiausia nei vieno draugo. Visi išvykę. Tas ilgesys prisideda prie išsekimo. Galiausiai, likus kelioms valandoms iki miego nutariau paskaityti knygą. Ech.. Nei vienos neradau, kurią būčiau norėjus skaityti, bet valandą praleidau knisdama knygų lentynas.
Grįžus tėvams iš darbo, juos pasitikau su karšta kava.
- Kaip darbe?- norėjausavo nuobodulį atpirkti bent pokalbiu su jais.
- Sofija, būk gera, mes labai pavargę,- vis kartojo ir kartojo.
Velnias. Pasijutau atstumta. Visada stengiausi būti dėmesio centre, būti tarp žmonių ir panašiai. Buvau lepinama, man nieko netrūko iki dabar. Pasirodo, viena diena gali įtakoti tokių pojūčių atsiradimą.
- Atsiprašau,- nuleidau akis ir giliai įkvėpus, lėtai apsisukus patraukiau savo kambario link.
Išjungiau kompiuterį ir dar keletą minučių sėdėjau prie stalo. Žiūrėjau pro langą. Mačiau laimingus vaikus žaidžiančius vandens karą ir besišnekučiuojančias moteriškes. Kokie visi laimingi.. Ech..
Mano mintis išsklaidė tuksenimas į duris.
- Galiu užeit, brangioji?- įkišusi galvą pro duris paklausė mama. - Tikiuosi nepamiršai, kad rytoj septintą tau jau reikės išvykt?
- Ooo,- buvau visai pamiršusi. - Ak taip. Velniava, pamiršau susikrauti daiktus. Turi reikalingiausių daiktų sąrašą?
Pašokau nuo kėdės ir atsidariau spintą.
- Štai,- padavė lankstinuką su gražiu kraštovaizdžiu ir ilgu sąrašu daiktų. - Lagaminą palieku čia už durų, o dabar eisim miegot. Saldžių, brangute,- priėjusi suėmė mano galą ir motiniškai pabučiavo į galvą.
- Labos. Gerai išsimiegokit,- nusišypsojau ir išlydint prigriebiau lagaminą.
- Taip, maikutės - čia, kelnės... - išverčiau visą lentyną rūbų. - Čia. |Drabužiai, kurių nebūtų gaila". Hmm. Tikriausiai šitie tiks,- ištraukiau keleta nenešiojamu maikonų ir kelnių.
Susikroviau kone pusę savo garderobo.
Pažvelgus į laikrodį nei kiek nenustebau. Tvarkiau viską dvi valandas. Beliko išsimaudyti ir eit miegot. Atsipalaidavus karštam vandenį, skubėjau į lovą.
Užmigau labai greitai, net nepamenu apie ką mąsčiau prieš miegą. Net nežinau ką sapnavau.
Atsikėliau valandą prieš išvykimą. Tėvai jau buvo išgėrę kavą ir laukė rytinių žinių.
- Tai, geros vasaros, - pasakie vienbalsiai ir su lyg žinių vedėjos atsisveikinimu išėjo.
- Ačiū,- sakiau jiems, tačiau atrodė, kad kalbėčiau su kavos aparatu stovintį prieš mane.
Susišukavus atsivežiau lagaminą ir išėjau laukan. Patraukiau stotelės link.
Išėjau gan anksti, todėl autobuso reikėjo palaukti dar dešimtį žinučių.
Atgal į viršų Go down
Sve?ias
Svečias
Anonymous



Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 6:10 pm

visai nieko, vis dar įdomu kur jie važiuos, įdomu kaip skirtingai jie į tai reaguoja. įdomu kaip susitvarkysi su trim veikėjais
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimePir. 03 21, 2011 7:51 pm

man ir įdomu :DD nieko, kuo didesnis iššūkis, tuo labiau vilioja :) danke :)
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeAntr. 03 22, 2011 2:30 pm

Citata :
norėjausavo
Norėjau savo

Citata :
dešimtį žinučių.

Dešimt minučių, maybe?

Visa pirmoji pastraipa buvo stiliaus klaidų mišinys. Arba "Kaip negalima rašyti". Taip pat ir tekste pasitaikė netinkamų žodžių vartojimo. Bet, ech.. :D

Ši Sofi dalis manęs tiek nesužavėjo, kiek pirmoji Danielės dalis.

Na, bet sėkmės toliau.
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeAntr. 03 22, 2011 7:53 pm

4. Danielė.
- Pala, pala. Nesuprantu. Ką tu turi omeny? - dabar visiškai ėmiau jo nesuprasti.
Jis pažiūrėjo į išpūstą lagaminą ir nusijuokė.
- Taip... Ten tikriausiai pusę tavo gyvenimo,- išlemeno, bet atsakymo į savo klausimą negavau.
- Man atsakymo reikia,- vis dar ramiai su juo bandžiau kalbėtis.
- Na, visų pirma, tu su manimi prieš tai labai mielai kalbėjai, visų antra,- padavė man lankstinuką. - keliauji čia.
Paėmiau lankstinuką ir nedrąsiai jį atvėriau. Ten buvo tik gražūs kraštovaizdžiai ir būtiniausių daiktų sąrašas. Jo neskaičiau. Visą lankstinuką išnagrinėjau, tačiau nei kur, nei kuriam laikui mane kažkur siunčia, nesuradau. Pavadinimas buvo kažkoks prancūziškas, todėl nei nenutuokiau kas ir kaip.
- Išversk,- daviau lankstinuką jam atgal ir parodžiau į pavadinimą ant viršelio.
- Tai atostogos prie jūros, nedideliame miestelyje už kelių šimtų kilometrų nuo čia,- plačiai šypsojosi staiga iš kažkur išdygusi mama.
- Tikrai? - vis dar nenorėjau jais tikėti.
- Argi mes tau meluotumėm,- vienas su kitu susižvalgė ir nusišypsojo man.
Atrodė, kad vakarykščiai įvykiai jų visai nepalietė ir jie tiesiog buvo laimingi, kad aš šitaip su jais pasielgiau.
- Na, jei tai tiesa... - lėtai išsišiepiau. - Pasirašau!
- Šaunu. Taigi, tavęs laukia, - tėtis padėjo man nunešti lagaminą ir atidarė automobilio duris. - Geros vasaros,- mirktelėjo, o tuo tarpu, prie durų stovejusi mama man mojavo.
- Dėkui, jums taip pat,- keistai jaučiausi, bet buvau patenkinta jais.
Pamojavau ir uždariau mašinos dureles. Vairuotojas Džekas su manimi pasisveikino ir automobilis pajudėjo.
Galvos jau nebeskaudėjo ir nebesinorėjo miego. Žiūrėjau į pravažiuojančius automobilius, parduotuvių vitrinas, stendus. Po kiek laiko aplinkos stebėjimo automobilis sustojo centrinėje gatveje. Čia buvo ramu kaip niekad. Prie stoties stovėjo viena kita mašina, o kartkarčiais pasirodydavo jaunimas įeinantis stotin.
Vairuotojas atidarė man duris ir išėmęs lagaminą paprašė eiti kartu su juo.
Mes, kaip ir keletas jauunuoliu, žengėme pro stoties duris ir sustojome ties ilga eile besidriekiančia prie didelio raudono autobuso.
- Aš jūsų bagažą padėsiu, o jūs laukite čia,- nusišypsojo Džekas ir dingo iš mano akiračio.
Jaunimas buvo toks tylus, ramus. Niekas nekalbėjo. Atrodė kaip kokioj tardymo salėj. Visi stovėjo pasitempę, tačiau jų veiduose matėsi miego trūkumas ir tuo pačiu begalinis džiaugsmas.
- Štai jūsų bilietas,- kaip staigiai dingęs, taip staigiai ir netikėtai atsirado Džekas.
- Am.. Ačiū. Tai aš tikrai važiuoju į kurortą prie jūros? - pasitikslinau.
Visi sužiuro į mane ir mirtina tyla virto dideliu triukšmu.
- Ne, ne.. Pamatysite kur keliaujate,- nusišypsojo ir jo akcentas mane suglumino. - Turiu grįžti, o jūs sedate į autobusą. Paka,- linktelėjo galvą ir kaip įpratęs, atsisveikino gimtaja kalba.
- Jooo...- nužvelgiau besijuokiančius žmones ir susigėdau. Atrodė, kad aš vienintelė čia ne į temą.
- Mes vykstam į stovyklą,- prie manęs priėjo mergina su akinukais.
- Stovyklą??? - užstaugiau.
My God.. Negi jie mano, kad mane galįs išauklėti kokioj nors karinėj stovykloj?
- Kokia stovykla? - pripuoliau prie tos pačios merginos.
- Na, tai...- ją nutraukė garsas iš garsiakalbio.
- Mieli jaunuoliai, dabar ramiai, savo bilietus pateikiate kontrolierei ir sėdate į autobusą. Jūsų vietos sužymėtos bilietuose.
Eilė pajudėjo. Nežinodama ką daryti ėjau paskui visus. Padaviau bilietą ir nužvelgiau kontrolierę nuo galvos ligi kojų.
- Teta Beti??? - nusišypsojau ir ją apkabinau.
- Taip taip. Klausyk, sėsk į autobusą, pasikalbėsim kelionės metu,- mirktelėjo man ir paprašė bilieto žmogaus stovinčio už manęs.
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 11:46 am

Citata :
pusę

pusė

Citata :
jauunuoliu

jaunuolių

Citata :
sedate

sėdate


Kokia naivi mergina. Na, bet atrodo laukia smagūs nuotykiai su visais šiais žmonėmis!
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 2:02 pm

5. Evanas.
Dar niekada nebuvo taip malonu važiuoti autobusu. Žmonės atrodė linksmi ir rytas atrodė nešąs gerą dienos pradžią.
Autobusui sustojus centrinėje gatvėje, išlipau ir kone skriete nuskriejau į stotį. Viskas taip pat. Veidai tie patys, vienas kitas nematytas. Visi labai neišsimiegoję ir kažkuo nepatenkinti.
- Hey, hey,- priėjau prie Klaudijaus ir trinktelėjau jam į pašonę.
- O, drauguži! - užrėkė jis ir dalis salėje esančių žmonių pripuolė prie mūsų.
Buvo taip gera, po metų susitikti su draugais. Dalis jų jau sėdėjo autobuse ir vos tik pamatę mane, ėmė barškinti langus, kol galiausiai juos nuramino niūrus vairuotojas ir stovyklos virėjas.
- Eina sau, kaip pasikeitei,- prie manęs priėjo Isabela ir apkabino per liemenį.
- Na, laikas juk nestovi vietoj,- atsakiau į jos apkabinimą tuo pačiu ir nusišypsojau.
- Į autobusą jau sodina,- Klaudijus mane nusitempė link jo.
- Bilietą,- prieš mane stovėjo stovyklos vadovė Beatričė.
Kiek pamenu, tai iš vadovų ją geriausiai pažinau per tą laiką. Ji miela, atvira ir labai talentinga. Niekad nemaniau, kad žmogus gali vienu metu mokėti tiek daug dalykų.
Išsišiepiau jai ir padaviau bilietą. Ji man mostelėjo, kad galiu eiti ir susirasti savo vietą. Prie durelių palaukiau Klaudijaus ir puolėme ieškoti savo vietų.
Atsisėdom už nematytos merginos. Kiek pastebėjau, tai jos veide matėsi šioks toks pyktis, šioks toks nustebimas.
Nusimečiau kuprinę po kėde ir išsidrėbiau.
- Pagaliau,- atsipūčiau ir atsilošiau, kiek galėdamas atlenkiau kėdę.
- Aha. Visus metus to laukiau,- nusijuokė Klaudijus ir įsikišo ausinuką.
- Po velnių, savo pamiršau.
- Net nesitikėk, savo neskolinsiu,- jis iš šono mane nužvelgė ir nusisuko.
- Čia skaitosi draugas,- ironiškai pasakiau ir pasiėmęs kuprinę atgal ėmiau ieškoti muzikos grotuvo.
Į mane iš priekio atsisuko pasižiūrėti ta pati nematyta mergina.
- Galiu paskolinti savo, jei tik pažadi grąžinti.
- Ne, ačiū, nereikia,- toliau knisausi kuprinėje.
- Na, kaip nori,- nusisuko ir pati į ausis įsidėjo ausines.
Ta mergina kažkuo mane patraukė. Atrodė kažkur matyta, bet tuo pačiu ir naujovė mano akims. Išraiškingos akys tiesiog traukte traukė su ja pasikalbėti, tačiau tramdžiausi, juk ne dėl merginų aš ten važiuoju.
Neradęs grotuvo, išsitraukiau knygą ir pavartęs nutariau paskaityti. Lyg ir nuotikinė. Ilgai kelionei - sueis.
Patogiai įsitaisiau ir ėmiau skaityti. Ne ilgai trukus, į autobusą įlipo organizatorė ir paragino pasiruošti ilgai kelionei.
- Pajudėsime už kelių minučių, tad, smagaus kelio visiems!
Visi jai nusišypsojo, ir kas kalbėjo, kas susiruošė miegoti, kas sprendė kažkokius uždavinius, o kas, kaip ir aš - skaitė knygas.
Autobusas užsivedė.
- Patogiai įsitaisėte? - vėl paklausė ji.
- Taip,- visi vienbalsiai jai atsakėm.
- Stoooop!!! Palaukit! - iš lauko pasigirdo neaiškūs žodžiai.


Paskutinį kartą redagavo Iev., Tr. 03 23, 2011 3:01 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 2:42 pm

Citata :
stoty

Į stotį.

Sudomino! Smagiai, dabar mano mėgstamiausi veikėjai Danielė ir Evanas. Sėkmės toliau, nes tu puikiai rašai!
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 3:01 pm

Ačiū :)
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 4:17 pm

6. Sofi.
Sėdejau ir laukiau. Gal kiek nervinausi. Pirma mano kelionė be tėvų. "Ir kaip jie mane galėjo išleisti vieną?"- vis mintyse uždavinėjau sau. Nusprendžiau, kad jie nusprendė išskleisti savo sparnelius, po kurias aš ilgą laiką buvau prispausta. Reiškiasi, atėjo laikas surasti savo vietą šiam pasaulyje.
Nebuvau labai muzikali, nors nuo mažens lankau muzikos mokyklą ir groju pianinu, bei dainuoju džiazą. Neturiu ypatingų aktorinių gebėjimų, nors esu vaidinusi keliuose mokyklos spektakliuose. Nemanau, kad mano piešiniai ar knygos būtų perkamos, nors tikrai patinka tiek piešti, tiek rašyti. Savęs neįsivaizduoju kaip menininkės. Labiau esu linkusi pasėdėti prie knygų ir išlieti šiek tiek prakaito besimokant. Ateityje esu numačiusi, kad studijuosiu teisę arba genetiką, tačiau tėvams tai nepatinka. Jie turi daug pinigų, ir nori man tik geriausio, bet labiausiai nenori, kad būčiau tuo, kuo jie yra dabar. Mama - gydytoja, tėtis - teisėjas. O man tai patinka ir atrodo gan mielos profesijos. Nors, žiinoma, laiko dar apsigalvoti yra. Tikriausiai tam ir išsiunčia mane į meno stovyklą.
Atvažiavus autobusui, vos spėjau įtempti lagaminą iki kol vairuotojas būtų ant manęs rėkęs. Autobuse vėl mąsčiau apie tai, kokia tėvams iš to nauda. Ilgai mąstyti neteko arba bemąstant laikas prabego labai greitai. Autobuse buvo pranešta atvykimo stotelė ir valandos.
- O siaubas! - griūdama išlipau iš autobuso, ir kai tik gatvėje mašinų sumažėjo, tekina puoliau bėgti stoties link.
Ne gana to, kelią man pastojo sena moteriškė su prekių vėžimėliu, kurį labai lėtai slinko. Šiaip ne taip ją aplenkiau ir beskubėdama trenkiausi į stoties duris. Apsisuko galva ir nuktitau. Lagaminas nuriedėjo laiptukais žemyn. Šiaip ne taip atsistojau ir puoliau gelbėti savo lagamino.
Apačioje buvę keli jaunuoliau jį pirmi pagavo ir atnešė man.
- Dėkui,- šyptelėjau ir tempdama lagaminą įėjau į vidų.
- Velnias! - vaizdas buvo kraupus.
Perkeltine žodžio prasme. Prie autobuso nebuvo nei gyvos dvasios, o autobusas jau burzgė.
- Stop! Palaukit! - rėkiau kiek galėdama garsiau ir kiek galima daugiau.
Nuo autobuso iki vidinių stoties durų buvo gal kelios dešimtys metrų. Kiek bėgau, tiek kelias atrodė vis ilgesnis ir ilgesnis.
Būdama prie autobuso nusiraminau, kai išgirdau, kad autobusas nebeburzė. Atsikvėpiau ir sustojau prie autobuso durų.
- Pasirodo, turime dar vieną keliautoją, - nusijuokė ir padėjo įkelti lagaminą į bagažo vietą.
Padaviau bilietą ir puoliau ieškoti savo vietos. Žinoma, jos ieškoti nereikėjo. Autobuse buvo vienintelė laisva vieta prie šviesiaplaukės merginos.
- Sveika,- pasisveikinau su ja ir atsisėdau.
Už nugaros sėdintys vaikinukai kažką diskutavo ir juokėsi.
- Sveika, - nusišypsojo.
Jos balse girdėjosi jaudulys.
- Tu čia pirmą kartą? - paklausiau jos, kad įsidrąsintų.
- Jei tiesą sakant,- pasilenkė prie ausies. - net nežinau kur keliauju, tėvai mane be jokio perspėjimo čia atsiuntė.
- Hm.. Aišku. Tai čia meno stovykla. Aš taip pat čia pirmą kartą, bet jau keletą pažįstamų veidų užmačiau. Kuo užsiimi? - bandžiau su ja užmegsti pokalbį.
Pasišnekučiavom ir autobusas pajudėjo.
- Mieli stovyklautojai. Esu Olivija, šios stovyklos organizatorė. Vėliau susipažinsime artimiau, o dabar, Beatričė, viena iš stovyklos vadovių, jums padalins stovyklos taisykles. Tikiuosi, jos nepasirodys per daug griežtos. Na, sėkmės kelionėje. Tikimės, kad visi šauniai sutarsit, - nusišypsojo ir link mūsų pajudėjo kiek apkūnoka, bet miela moteriškė su taisyklėmis.
- Tai va, tikiuosi ir mes sutarsim gerai,- padrąsinau merginą sėdinčia šalia,- Beje, kuo tu vardu? Aš Sofija, per brūkšnelį Sofi,- ištiesiau jai ranką.
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 6:41 pm

Miela, gražu, spalvinga.
Šaunu.
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 6:55 pm

Jėė :D šiek tiek atsigaunu ir vis labiau įsijaučiu į kūrinį :) danke ^^
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeTr. 03 23, 2011 8:11 pm

7. Danielė.
Atsisėdau į savo vietą. Dairiausi pažįstamų veidų, bet kiek žmonių buvo autobuse, tai nei vieno iš jų nepažinojau. Galbūt tik vieną, kitą esu mačiusi. Sėdėjau ir iš to jaudulio mane vis užplusdavo šiurpuliukai. Kartais pajausdavau, kaip ausys užkaista. Kiek žiūrėjau į vieną tašką, tiek jaučiau, kad į mane buvo susmeigti visų žvilgsniai. Jaučiausi nepatogiai. Visi jie atrodė tokie savi, o aš tokia visai be ryšio.
Su nagų galiukais, ant kėdės atramos, kaliau kažkokios melodijos mintyse taktą. Kažkiek niūniavau, bet labai tyliai. Vis dairiausi tetos Beti, tačiau jos niekur nemačiau. Man besinervinant, pro šalį praėjo linksmai nusiteikę vaikinukai. Buvo keista, nes vienas iš jų tip mane nužiūrėjo, lyg aš čia būčiau vienintelė dėmesio centre. Jie atsisėdo už manęs, tačiau man nuo to nei kiek nepalengvėjo. Šiek tiek nusiraminau, kai pamačiau tetą vaikščiojant prie autobuso. Atislošiau ir išsitraukusi mp3 grotuvą ieškojau kokios raminančios dainos, tačiau nelabai sekėsi.
Pasiėmiau veidrodėlį ir visai netikėtai, kampučiu stebėjau vaikinukus sėdinčius už manęs.
- Po velnių, savo pamiršau,- pasakė tas pats vaikinas, kuris mane keistai nužvelgė.
Draugas jam kažką pasakė, bet ne itin gerai išgirdau. Kadangi pati sau tinkamos dainos neradau, nusprendžiau bent taip susirasti vieną, kitą draugą. lėtai į juos atsisukau ir atsargiai išdrėbiau:
- Galiu paskolinti savo, jei tik pažadi grąžinti.
Jis pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mano ausinukus.
- Ne, ačiū, nereikia,- pasilenkė prie savo kuprinės ir kažko intensyviai ieškojo.
- Na, kaip nori,- atšoviau jam ir įsijungusi radiją įsikišau ausines pati sau.
Dainos grojo siaubingos. Visos skirtingos, bet nei viena neramino manęs.
Priešais mus atsistojo žavi moteriškė ir pasiėmusi mikrofoną tarė žodį:
- Pajudėsime už kelių minučių, tad, smagaus kelio visiems!
Autobusas užsivedė. Užsimerkiau ir užsigarsinusi ausinuką užsimerkiau. Beveik miegodama, pajutau, kad jis vėl užgęso. Į autobusą įlipo vos kvapą atgaunanti mergina. Ji visiems nusišypsojo ir paskubėjusi atsisėdo prie manęs.
- Sveika,- ištarė man.
- Sveika,- netylėjau.
Norėjau užmegsti šiokias tokias pažintis.
- Tu čia pirmą kartą? - ėmė klausinėti.
Nemėgdavau kai manęs kas nors ko nors klausinėja, bet ji atrodė labai maloni ir linksmai nusiteikus. Nusprendžiau jai papasakoti viską.
- Jei tiesą sakant,- šiek tiek prisiartinau prie jos, kad niekas mūsų neišgirstų. - net nežinau kur keliauju, tėvai mane be jokio perspėjimo čia atsiuntė. - nuskambėjo juokingai, bet ištvėriau nesijuokus.
- Hm.. Aišku. Tai čia meno stovykla. Aš taip pat čia pirmą kartą, bet jau keletą pažįstamų veidų užmačiau. Kuo užsiimi? - ji su manim kalbėjo labai laisvai.
Pajutau kažkokį ryšį ir tikrai norėjau mielai su ja bendrauti, net nebesijautė to jaudulio.
Papasakojau kaip augau, ką veikiu laisvalaikiu ir kuo domiuosi. Ji manęs paklusniai klauisė ir leido kalbėti visai nenutraukdama.
Staiga autobusas pajudėjo.
- Mieli stovyklautojai. Esu Olivija, šios stovyklos organizatorė. Vėliau susipažinsime artimiau, o dabar, Beatričė, viena iš stovyklos vadovių, jums padalins stovyklos taisykles. Tikiuosi, jos nepasirodys per daug griežtos. Na, sėkmės kelionėje. Tikimės, kad visi šauniai sutarsit.
- Tai va, tikiuosi ir mes sutarsim gerai,- ji išsišiepė taip, kad matėsi jos tobulai balti dantys,- Beje, kuo tu vardu? Aš Sofija, per brūkšnelį Sofi,- ištiesė man ranką.
- Aš Danielė, kitaip Dani,- nusišypsojau ir paspaudžiau ranką.
Pro mus praėjusi apkūnoka moteris davė lankstinukus su taisyklėmis ir dar šiokiais tokiais užrašiukais.
- Tikiusi, mano tėvai žino ką jie padarė.
Sofija išsitraukė kažkokį žurnalą ir ėmė jį skaityti. Aš savo kelionę pratęsiau toliau klausydama muzikos. Tiek aš ją ir girdėjau. Greičiau visą tą laiką pramiegojau, kaip ir didžioji dalis keleivių.
- Keliamės, keliamės! - pažadino riksmai.
Pažvelgiau pro langą ir pamačiau miškus, laukus ir krioklį. Kiek atsistojus, pro priekinį langą pamačiau vartus ir stovyklos pavadinimą. Žolė atrodė tokia vešli ir tobulai žalia, medžiai tokie, kaip iš filmų. Krioklys - nerealus ir toks nepasiekiamas, nors ligi jo buvo vos keli šimtai metrų. Pasaka!
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeKv. 03 24, 2011 6:08 am

Citata :
ausys užkaista
Sakoma, kad kai ausys kaista - uošvienė blynus kepa.
:DDD
Vadinas ši mergytė gyvens happy life.

Citata :
klauisė
klausė

Citata :
Tikiusi
Tikiuosi

Labai gražiai aprašyta viskas. Tikiuosi kuo greičiau išvysti jų nuotykius stovykloje, o ne vien tik autobuse :DD.
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeKv. 03 24, 2011 12:59 pm

;D smagu, kad patinka :)
Atgal į viršų Go down
doberman.
madhause rock!
doberman.


parašiau : 84
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-02-15
miestas : Panevežys

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeKv. 03 24, 2011 2:12 pm

Man irgi labai patinka ;) įtraukia žiauuuriai ;DD
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 03 26, 2011 5:49 pm

8. Evanas
Su Klaudijum pažvelgėm pro langą ir pamatėm susivėlusią, vos kvėpuojančią merginą. Kažkas iš galo sušuko, kad autobusas sustotų. Taip ir buvo. Jo variklis išsijungė.
- Jėga, turėsim vėluojantį žmogų... - sumurmėjo sau po nosimi ir įsikišo ausinuką atgal.
Mergina įlipo ir atsisėdo priešais mus. Jai tikrai reikėjo susišukuoti. Atrodė, kad plaukuose knibždėte knibžda visokių gyvių.
- Pažiūrėk,- bakstelėjau Klaudijui ir parodžiau jos plaukus.
- Na ir?
- Nieko neprimena? - nepatikliai nusišypsojau ir nusijuokiau.
- Ak taip. Pamenu, pamenu. Šiais metais padarysime kiečiau! - sudaužėm kumščiais ir toliau lyg nieur nieko sėdėjom. Pasiklausėm šiokių tokių instrukcijų, o gal tiksliau jas skaitėm. Visą kelią prakalbėjau su Klaudijum ir dar keletu, kurie pernai buvo stovykloje. Smagumėlis. Tokie visi pasikeitę. Vienu tikrai nebūčiau atpažinęs, kiti charakteriu subrendo. Viskas ėjo kaip per sviestą.
Bešnekant, net nepastebėjom, kaip greitai pralėkė laikas. Atrodo ką tik buvom stotyje, o dabar stovim prie autobuso ir kvėpuojam švariu oru.
- Na tai kaip, jaunime, pasiruošęs šėlti? - per garsiakalbį išgirdome vadovus.
- Taip! - visa mūsų autobuso grupė ir dar keletas, kurie atvyko kitais autobusais, pajudėjo namelių link.
Niekas nepasikeitę. Nameliai stovi ten pat kur stovėje, nei vienu medžiu mažiau, krioklio garsai - tie patys. Toks grynas ir švarus oras atgaivino plaučius nuo miesto oro.
- Kviečiame visus į pagrindinę aikštę,- dar kartą nuskambėjo pro garsiakalbį vadovų balsai ir visi nupėdino į nurodytą vietą.
- Sveiki susirinkę į kasmetinę meno stovyklą! - po pasisveikino žodžių pasigirdo džiaugsmo šūksmai. - Sąrašai, kur jūs gyvensite ir kas jūsų vadovas rasite skelbimų lentoje prie valgyklos. O dabar stovyklos himnas!!!
Pasigirdo pirmos natos ir pradėjom dainuoti. Kas tiesiog stovėjo ir klausė, kas labai įsijautę dainavo, o kas vis dar šnekučiavosi su draugais.
Po dar keletos žodžių, nuėjom pasiskaityti sąrašų.
- Taip.. Tomas Frau, Evanas Andersonas, Styvenas ir Džeisonas Gregai, bet Klaudijus Džordžas - trečiame namelyje. - perskaitė Klaudijus.
Tomas, kuris pirmą kartą apsilankė stovykloje priėjo prie mūsų sužinoti daugiau informacijos. Vaikiną nusivedėm prie namelio, o pakeliui papasakojom stovyklos ypatybes. Teko gerokai paplušti kol jam viską papasakojom, bet buvo verta. Po mūsų pasakojimų jis turėjo pasijausti kaip namie. Nustebau, kad ant namų buvo kažkokie kaspinai. Ant pirmo namelio - mėlynas kaspinas, ant antrojo - raudonas, ant trečio - mėlynas ir taip toliau. Priėjom prie antro namo ir pamatėm, kad tai merginų namas, ketvirtasis taip pat.
- Osom! - sušuko Klaudijus ir vos nepasišokinėdamas nuėjo į mūsų namelį.
Ten radom raktus nuo jo ir dar šiokį tokį priedą apie namelio priežiūrą ir panašiai. Tiesą sakant net neskaitėm. Nameliai buvo gana erdvūs. Stovėjo penkios lovos, nors būtų tilpusios dar kokios keturios. Spintelės prie kiekvienos lovos, kiekvieno daiktams, tualetas ir palėpė. Palėpė žinoma nebuvo naudojama stovyklautojų reikmėm, bet kartais pasinaudodavom ir ja. Dušai lauke. Kaip visada. Būtų per daug prašmatnumo. Man dušas lauke - rojus. Per likusią laisvą vasaros savaitę po stovyklos, sukonstravau ir namie lauko dušą. Tėvai liko patenkinti. Net kaimynai pasinaudojo ta idėja. Jėgelė.
Kiek laiko kraunant daiktus ir bešnekant apie įvairius dalykus su vaikinais, išgirdau merginų balsus. Pažiūrėjau pro nediduką langą ir pamačiau tas pačias merginas, kurios sėdėjo priešais mus. Ta pati, kuri smarkiai vėlavo su savimi nešėsi gitarą.
- Biče, ne dėl merginų čia atvykai,- gana stipriai kumštelėjo Tomas, kuriam Dievas jėgos tikrai nepagailėjo.
Nusisukau nuo merginų ir toliau kroviau savo daiktus.
- Turiu guminukų, norit? - pasiūlė Klaudijus.
Visi prilėkėm prie jo ir iš didelės dėžės pasiėmėm po saują guminių saldainių. Pasigirdo beldimas į duris. Įėjo mūsų vadovas iš paskos vedinas dar penkis vaikinus.
- Aš Robertas Klėjus - jūsų vadovas. - jis nužvelgė guminukus ir nusišypsojo. - Taip, saldainiai, skanaus vaikinai. Mūsų pirma užduotis - užsirašyti dalykus į kuriuos reguliariai eisim ir surašyti savo idėjas stovyklos renginiams.
Jis kiekvienam iš mūsų išdalino lapus ir ant stalo padėjo mėlynas prisegamas korteles su vardais.
- Lapuose sužymėkite bent tris lankomus dalykus. Jų yra penkiolika. Nepersistenkit, per daug neprižymėkit ir šią minutę priimkit savo komandos draugus,- mostelėjo į atėjusius su juo vaikinus. - Už pusvalandžio ateisiu.
Kvailai nusišypsojo ir išėjo. Jo balsas buvo gana bauginantis, tačiau kaip asmenybė pats atrodė gana linksmas.
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 03 26, 2011 5:58 pm

Citata :
Vienu
vienų
Citata :
stovėje
stovėję

God, taip norėčiau įsigyti visą knygą!
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 03 26, 2011 7:22 pm

oh, danke :)
Atgal į viršų Go down
forest.
madhause rock!
avatar


parašiau : 1657
free hugs : 16
prisijungiau : 2010-12-05
amžius : 27

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 04 02, 2011 9:51 am

oo :DD
perskaičiau dar tik 2 dalis, man patiko, kai turėsiu laiko perskaitysių viską.
Atgal į viršų Go down
Calipso
See, they don't give a fuck about you like I do.
Calipso


parašiau : 1080
free hugs : 12
prisijungiau : 2010-12-05
amžius : 27
miestas : Panevėžys

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 04 02, 2011 10:15 am

O M G. Žiauriai įtraukė į jų gyvenimą. Rašyk toliau Širdutė
Atgal į viršų Go down
https://madhouse.forumlt.com
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeŠt. 04 02, 2011 10:28 am

Rašau rašau :D
Atgal į viršų Go down
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.
Iev.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 29

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 04 03, 2011 2:08 pm

9. Sofi.
Kelionė buvo nuobodoka. Tikriausiai vienintelė aš nieko neveikiau. Net Danielė, turėjo ką veikti. Visą kelionę pramiegojau. Vis pajusdavau nedidelius stumtelėjimus iš nugaros, bet jie manęs neprižadindavo.
Vos sustojus autobusui, atsikėliau ir pamačiau, kaip didžiulis būrys vaikų juda išėjimo link. Visi tokie išsišiepę, laimingi. Pažvelgus pro langą pamačiau, kad tai paskutinė stotelė. Vaizdas - visai kaip lankstinuke. Pakėliau lankstinuką priešais save ir lyginau su tuo, ką matau per langą. Tai buvo rojus. Mano mažytis rojus. Na, gal ir ne toks mažytis, bet vistiek rojus!
Šiaip ne taip įsispraudžiau į tą minią. Eilė judėjo labai lėtai. Buvau suspausta tarp dviejų vaikinų, tad jaučiausi ne itin patogiai. Visai netikėtai iškritau iš autobuso. Na taip, ir vėl. Čia tik aš viena taip sugebu. Nepaisiau to ir akimis susiradau Emiliją su Alison, kurios man ir pasiūlė čia praleisti savo vasarą.
- Sveikos!!! - pribėgusi jas stipriai apkabinau ir džiaugiausi jas matydama.
- Sofija! - vienbalsiai sušuko jos. - Kaip smagu, kad tu čia! Ši vasara bus pati šauniausia.
Atrodė, kad jos mane matydamos džiaugiasi daug labiau nei aš.
Kiek prisiminusios kartu praleistą laiką mokykloje, išgirdom kvietimą susirinkti į aikštę.
- Kelią rodot jūs! - nusijuokiau ir mostelėjau, kad jau gali eiti.
Ėjom nedideliu takeliu, kuris vis platėjo ir platėjo. Aikštė buvo įspūdinga. Joje stovėjo pakyla ant kurios su savo tobulomis šypsenomis į mus žiūrėjo grupelė suaugusiųjų.
Nieko negirdėjom ką jie kalbą, nes visą laiką prakalbėjom pačios. Vienintelis dalykas ką darėm nepažeisdamos taisyklių - padainavom stovyklos himną. Žodžius mokėjau, tačiau melodija man buvo visiškai negirdėta, todėl tiesiog imitavau.
Linksmai besišnekučiuodamos nuėjom prie sąrašų. Žinoma, savo vardą radau ir nupėdinau trečiojo namelio link. Ten stovėjo nedrąsios merginos ir šalia jų Danielė.
- O, Daniele, tu gyvensi čia? - kone pribėgusi jos paklausiau.
- Tikrai taip, - iš kiek susirūpinusio veido prašvito šypsena.
- Šaunumėlis! - įėjau į namelį, o iš paskos ktos merginos.
Kambarys buvo didelis ir labai mielas. Stovejo keturios lovos, spintelės, veidrodis, lempos prie lovų ir dar visokiausių šaunių dalykėlių.
- Jėga! - kiekviena sušukom, kai ant savo lovos radom po dėžę.
Nežinau kas buvo kitų dėžėse, bet savo dėžėje radau mielų daikčiukų: liemenę, šukas, rankinį veidrodėlį, šepėtėlį, ženkliukų, lipdukų, rankšluostį, saldainių dėžutę, nedidelį buteliuką kvepaliukų.. Visi tie daiktai buvo su stovyklos emblema ir mano vardu.
- Kai osom! - parodžiau merginom veidrodėlį, kai jos tuo metu, tokį patį laikė savo rankose.
- Sveikos! - pro duris įžengė ta pati moteriškė, kuri autobuse išdalino lankstinukus - taisykles.
Atgal į viršų Go down
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!
Electron.


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitimeSk. 04 03, 2011 3:50 pm

Labai cool dalis
Ir aš į tokią stovyklą noriu.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





Today is yours Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Today is yours   Today is yours Icon_minitime

Atgal į viršų Go down
 
Today is yours
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» We have a birthday today. !

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Madhouse :: Šiukšlynas :: Šiukšlių dežė :: Rimtos temos-
Pereiti į: