Ačiū dievui, man neteko to patirti ir tikrai esu 100% užtikrinta, kad niekuomet ir neteks. Turiu tam tris priežastis:
-Žinau savo tėvų požiūri į skyrybas;
-Žinau, kad mano tėvai yra sukurti vienas kitam;
-Žinau, kad nei vienas, nei kitas, nesugebėtu rasti daugiau tokių idiotų, kurie mylėtų juos tokius, kokie jie yra, nes jie abu keitėsi vienas dėl kito, keitėsi abu drauge, aukojosi vienas dėl kito ir susikūrė vieną bendrą gyvenimą drauge, jie sukūrė istoriją, sukūrė naujas gyvybes ... tai kažką reiškia...
Man šiaip keista, kad tiek daug žmonių šiais laikais skiriasi... Man tai visad atrodo, kad tikrai smarkiai pamilti įmanoma tik kartą... ir nesuprantu kaip galima staiga po kažkiek metų, ypatingai jau sukūrus šeimą, turint vaikų, staiga pajausti, kad nieko tam žmogui nebejauti... man atrodo, kad tokiu atveju tarp tų žmonių jokios meilės net negalėjo būti... Labai tikiuosi, kad ir man neteks jokių skyrybų patirti ir tas žmogus, kurį rasiu kažkada bus su manimi iki galo.
Bet šiaip, kai matau beveik visus draugus, gyvenančius per dvi šeimas, nes daugumos vienas ar abu tėvai, vedė/ištekėjo antrą kartą ir turi su tuom kitu žmogum vaikus ir kai mano tėvai, yra vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kad santuoka gali būti beribė, tai atrodo, kad toks dalykas, kaip laiminga santuoka, be pabaigos yra neįmanoma ir kad pati niekuomet to nerasiu :S... Jie jau 26 metai kaip drauge.... Ir nei vieno iš jų tėvai taipogi nebuvo išsiskyrę, bet vat ... visi dėdes ir tetos, nors ir neišsiskyrę, bet neatrodo, kad labai laimingoje santuokoje gyventų.