Art is the only way to run away without leaving home.
 
rodiklisCalendarDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Vanité de la vie

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 10:53 am

I.
Džeisonas sėdėjo tarpdury ir kažin ką skaičiavo.
- Vienas, du.. - nusijuokia. - Trys, keturi...
Pakraipo galvą ir vėl pradeda iš naujo. Ir taip kiekvieną kartą - nuo vieno iki keturių, nuo vieno iki keturių..
- Man kraupu į tave žiūrėti.
- Tai nežiūrėk, - atšovė man ir paraudusiom akim nužvelgė nuo galvos ligi kojų galiukų.
Jo žvilgsnis sustojo ties liemeniu, kurį dengė plona palaidinė. Keistai kraipė galvą ir juokėsi. Jo pirštas ore vedžiojo kažkiokias formas, kurios neatrodė itin patrauklios.
- Tu nesveikas! - rėkiau ant jo ir atidariau langą, kad dingtų ta smarvė. - Ko tu prisirūkei?
- Aš? - visiškai ramiai į tai reagavo. - O aš nerūkau ir negeriu..
Jaučiausi taip, lyg būčiau vienam kambary su psichopatu. Jo balsas skambėjo visai kaip senelio. Tai mane privertė susirūpinti ar gerai darau jį šitaip kamantinėdama. Be to, aš jam tik sesuo.
- Taip, tikrai, ėmė ir prisnigo.
Ėmiau knistis jo spintoje. Visus rūbus išverčiau ant žemės tačiau nieko įtartino neradau. Spintelėse taip pat nieko nebuvo, išskyrus kelios pakuotės prezervatyvų, kuriuos dalina mokykloje. Visos pakuotės buvo nepraluptos. Jos taip pat atsidūrė kambario vidury su kitais daiktais iš jo stalčių. Nuo lovos plėšte nuplėšiau patalus ir juos išpurčiau. Apverčiau čiužinį, kiekvieną kvadratinį centimetrą iššniūkštinėjau, tačiau nebuvo nei vieno plyšelio. Pagalvėse taip pat. Net žaislus išminkiau taip, kad iš jų liko tik kažkokie neaiškūs objektai.
- Ką tu darai? - vis dar ore vedžiodamas ratus, kvadratus ir velniai žino ką, manęs paklausė.
- Ieškau... - murmėjau tiek sau tiek jam.
Kiek priekaištingai į jį žvelgiau ir leidau suprasti, kad man jis rūpi, tačiau jam tai buvo nesvarbu. Kažin ar jis suprato kur jis esąs.
Priėjau prie jo ir ėmiau raustis po jo kišenes. Telefonas, nosinaitės, piniginė.. Atvėriau piniginę tačiau ten buvo tik monetos, banknotai, kelios vizitinės kortelės, keli užrašai, keli tušti lapeliai, ženkliukai, pažymėjimai... Nieko įtartino. Numečiau piniginę šalin ir šiaip ne taip įkišau ranką į jo vidinę kišenę. Užčiuopiau kažkokią metalinę dėžutę: nedidelė, kvadratinė, žalia, su keistais raštais, bet gana sunki. Atsargiai ją atidariau, o iš ten pabiro kažkokia sudžiuvus žolė, o šalia pasipylė dar ir neaiškūs milteliai.
- Tu, nesveikas narkomanas! - užstaugiau ant jo, tačiau greitai dėl to teko pasigailėti.
- Aš ne narkomanas! - jis atsikėlė ir stipriai mane suspaudęs prirėmė prie sienos. - Tu neturi teisės kištis į mano asmeninį gyvenimą!
Jis kraupiai į mane žiūrėjo.
- Turiu, nes tu mano brolis. Tik tave vieną teturiu! - kone spjaute išspjoviau jam tuos žodžius į veidą.
Jis man trenkė taip stipriai, kad aš parkritau ir kurį laiką gulėjau negalėdama pajudėti. Jis išsigandusiom akim pripuolė prie manęs ir ėmė atsiprašinėti.
- Eik velniop! - vos tik atsigavusi nustūmiau jį kuo toliau nuo savęs ir šiaip ne taip atsikėlusi išėjau iš jo kambario su trinksmais.
Užsirakinau savo kambaryje ir sėdėjau prieš langą. Girdėjau kaip Džeisonas skaičiuoja nuo vieno iki keturių ir kaip jam nerūpi viskas kas vyksta. Kartais ir aš noriu nuo to pasprukti, tačiau viduje man kažkas neleidžia, tai lyg metalinis šydas, kuris kiekvieną kartą mane sustabdo vos žengus žingsnelį to link.
Sėdėjau ir žiūrėjau į tuos pačius nespalvotus namus, į tuos niūrius žmones.. Viskas tas pats. Tai nesikeičia metai iš metų. Kiekvieną dieną vis tas pats vaizdas. Išskyrus tai, kad namas anapus gatvės tuščias. Dabar ten nebesigirdi vaikų juokas, nebesigirdi muzika, kuri rytais mus prikeldavo, nebesigirdi vakariniai barniai.. O kartais aš pasiilgstu tos šeimos. Na, jei galėčiau, aš taip pat išvažiuočiau iš šio miestelio, kuris mane varo iš proto. Jei ne Džeisonas, manęs seniai čia nebūtų. Tada šie du namai stovėtų tušti ir su iškabom - "PARDUODAMA". Visa vaikystė, viskas liktų tiesiog čia.
Kažkas stipriai sužibėjo tiesiai man į akis. Trumpam prisimerkiau, o kai tik šviesa stojo žibėjusi, priešais pamačiau kelias prabangias mašinas ir didelį sunkvežimį. Beje, gatvės gale matėsi dar keletas. Iš pirmosios tamsintais langais mašinos išlipo ponia Keler, nekilnojamojo turto agentė, gan įžymi šiose apylinkėse. Ji su savimi turėjo juodą lagaminėlį ir keletą laisvų popierių. Iš sekančio tamsiai raudono automobilio išlipo gražaus kūno sudėjimo vyriškis. Jis pirmasis priėjo prie Keler. Jiems kalbant, iš ten pat išlipo jauna, žavi, šviesiaplaukė moteris ir labai simpatiškas vaikinas. Moteris - idealių kūno linijų, aukšta, tiesių plaukų ir labai gražių veido bruožų, o vaikinukas ėjęs paskui ją.. Net nežinau.. Nieko panašaus anksčiau nesu mačiusi išskyrus per Fashion televiziją, kai vaikinai pristatinėjo naują "Gucci" drabužių kolekciją.
Raumeningi vyrukai išlipo iš sunkvežimio ir namo link nešė polimeru apvyniotus įvairius daiktus: lovą, staliuką, televizorių ir daug kitų dalykų reikalingų namams.
- Ossom! - trumpam pamiršau mane užpuoliusias bėdas ir nulėkiau prie telefono.


Paskutinį kartą redagavo Besijuokianti Ieva, Tr. 04 20, 2011 6:34 pm. Redaguota 2 kartus(ų)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Mėta.*
madhause rock!


parašiau : 295
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 4:20 pm

Apie pačia pirmą dalį:
Visai sudomino,skaitysiu tikrai. :)
O apie pavadinimą man kilo klausimas ką jis reiškia? :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
mistinesse
madhause rock!


parašiau : 55
free hugs : 1
prisijungiau : 2011-04-17
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 4:36 pm

Šauni pradžia. Lengvai skaitėsi, nesunku susidaryti vaizdą mintyse. Šį bei tą jau galima numanyti, bet visgi įdomu, ką toliau išrutuliosi, tad lauksiu dar ;]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 5:24 pm

Greta - gyvenimas tuštybėje, tuščias gyvenimas arba gyventi tuščiai :)
Ačiū :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Mėta.*
madhause rock!


parašiau : 295
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-03-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 5:34 pm

O cia pala kokia kalba? : )
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 6:11 pm

II.
Staigiai surinkau Olivios numerį.
- Tu net nenumanai ką aš matau pro savo langą!
- Na? - verkdama ji manęs paklausė, bet neatrodė tuo susidomėjusi.
- Ak, kas vėl? Vėl susipykai su Darianu? - jau buvo kiek atsibodusi ta pati gaidelė kiekvieną savaitę bent po vieną kartą.
- Taip... - pasigirdo jos verkimas.
- Mažute nurimk, jūs ir vėl susitaikysit, kaip visada. Tai tik laikina, juk tu žinai jį..
- Kad tik tu žinotum...
- Pasakok, - niekada negirdėjau tokios nevilties jos balse kaip šiandien.
- Jis anksti ryte pradėjo triukšmauti mano kieme. Rankose laikė patvory augančias geles su šaknim...
- O.. - nustebau. - Tikrai rimta. Na, kas gi toliau?
- Na, žinoma prikėlė tėvus, pradėjo dainuoti serenadas, vėliau savo numylėtą rep'ą... Galiausiai prisišokinėjo ir krito ant žemės. Atsigulė ant nugaros ir ėmė skaičiuoti debesis... Vienas, du, trys, keturi.... Ir taip visą tą laiką, kol kaimynai neėmė rėkti, kad susirinkti savo valkatas.. Tada tėvai jį atvedė vidun. Jis dvokė, jo akys atrodė klaikiai, jis visiškai nesigaudė kur esąs... Tėvai iškvietė gydytojus, kurie atvykę nustatė, kad jam labai nedaug trūko, kad būtų perdozavęs na...
- Narkotikų.. - pabaigiau jos žodžius. - Džeisoną šiandien radau lygiai tokį patį, tik jis neskaičiavo debesų, ar kokių pinigų.. Žiūrėjo į nieką ir tiesiog žarstė tuos skaičius nuo vieno iki keturių.. Jie tikriausiai naktį buvo kartu.
- Siaubas.. Viskas, daugiau jokių vaikinų. Spjaunu ant Dariano, kad ir kiek jį mylėčiau, - ji susikaupė ir giliai įkvėpė. - Na, dabar pasakok ką norėjai.
- Ne, man atrodo tai netinkamas metas tau pasakoti tokius dalykus. Palysk po karštu dušu ir pažiūrėk kokį filmą. Na žinai, kaip visada.
- Allison, jokių folmų žiūrėjimų. Atsipalaiduosiu karštam vandenį ir atbėgsiu pas tave, gerai?
- Jei tik tau tai tinka, - nusišypsojau sau ir vis dar grožėjausi tuo vaikinuku, kuris apžiūrinėjo mūsų gatvę.
Išėjau iš kambario ir Džeisono kambaryje išgirdau keistus garsus. Tai buvo lyg tuksenimas, lyg kažkoks trankymas.. Labiau priminė vaikystės dienas kai daužydavom galvas į sienas.
- Džei, ką tu ten išdarinėji?
Negavau jokio atsakymo. Girdėjosi tylus juokas ir tie patys prakeikti skaičiai. Tyliai atidariau duris.
- O Viešpatie. Tu tikras psichas, - apžvelgiau kambarį.
Jis sėdėjo kambario vidurį ir kumščiu į žemę daužė muzikos ritmus. Aplink jį buvo gal kelios dešimtys žvakių, tačiau degė ne visos. Pats jis buvo nugut nuogutėlis, o jo kūnas išpaišytas raudona spalva. Tai buvo kažkokie ženklai, kažkokie neįskaitomi žodžiai. Pripuoliau prie jo ir ėmiau traukti jį iš to žvakių rato, tačiau jis mano nubloškė į kitą kambario pusę ir nesiliovė skaičiavęs.
- Džei, negąsdink manęs! Kas čia vyksta?
- O čia kas nors vyksta? Jei vyktų turėčiau tame dalyvauti.. - jis atsimerkė.
Jo akys buvo neatpažįstamai pasikeitusios. Aplink akis atsirado juodi ratilai, akių vyzdžiai beprotiškai išsiplėtę.
- Tave apsėdo velnias! - nežinojau ko imtis.
Griebiau kryželį nuo sienos ir stipriai jį suspaudžiau kumštyje.
- Allison, mano mažoji sesute Allison.. Kokia tu pasikeitus, argi nepameni mūsų vaikystės žaidimų?
- Beproti tu! Nenoriu prisiminti nieko, ką mes tada pridarėme. Aš tau neleisiu to padaryti dar kartą!
- Ko? O niekas ir nesako, kad aš darysiu būtent tai, - jo oda įgavo visai kitą atspalvį. - Nepagalvojai, kad aš tai jau padariau?
Po jo žodžių užsivėrė langas ir užsitrenkė durįs. Veidrodis stovėjęs priešais jį ėmė skilinėti. Likusios nedegančios žvakės viena po kitos ėmė savaime užsideginėti.
- Shit... - priglaudžiau kryželį prie lūpų ir ėmiau melsti Dievo pagalbos.
- Niekur nebepabėgsi.
Pasigirdo skambutis į duris. Pripuoliau kabario durų, tačiau jos nei atsidarė, nei leidosi būti atrakinamos. Ėmiau į jas kiekgalėdama baladoti.
- Olivia!! Padėkit!!!!
Džeisonas pakilo iš to rato ir lėtai ėjo manęs link.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 6:11 pm

Greta - prancūzų :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
depeche alternative
Alan Is My Sunshine


parašiau : 180
free hugs : 8
prisijungiau : 2011-02-15
amžius : 19
miestas : MONOWI, Nebraska.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 7:50 pm

Intresting. Įdomu, tikrai .
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 20, 2011 8:21 pm

Ačiū :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 04 21, 2011 6:34 pm

III.
- Nesiartink, - prisipaudžiau prie durų nugara ir atkišau į jį kryželį, kuris baigė perverti mano delnus iš spaudimo.
Jo akys buvo nukreiptos tiesiai į mane. Jis lėtai, bet grėsmingai artinosi.
- Dieve, Džeisonai, nedaryk to.
Jis pagriebė netoliese numestą peilį ir vis dar eidamas manęs link jį sukinėjo, uostė, laižė.. Atrodė, kad tas pelis jam kaip koks pyragaitis.
Mano maldos visiškai nepadėjo. Jis priėjęs prie manęs ėmė mane glostyti, peiliu raižyti vingiuojančias linijas nuo kaklo ligi pirštų galiukų. Jis pagriebė mane už maikono ir stipriai trenkė į duris.
- Padėkit! - rėkiau, vis dar girdėdama beldimą į duris.
- Padėkit, paleisk, pasigailėk, nedaryk to.. Tai viskas ką girdžiu iš tų nekaltų mergelių. Tu taip pat tokia pati nekalta? O galbūt jau seniai nebe tokia? - jis palaižė man kaklą, o tada vėl peiliu ėmė veždioti visokiausias linijas.
- Tu tikrai nesveikas.
- Aš? Juk aš tavo brolis. Jeigu nesveikas aš, reiškiasi - tu taip pat, - jis ėmė isteriškai juoktis.
Stipriai jį stumtelėjau ir jis parkrito ant žemės. Peilis pakilo į orą, o aš tiesiog nespėjau sureguoti. Jis pakilo ir krito. O krito gan skausmingai jam į petį.
- Ali? - išgirdau Olivia.
- Olivia, aš čia. Pripuoliau prie durų ir ėmiau vėl į jas įsteriškai belsti. - atidaryk tas nelemtas duris.
Ji lengvai jas stumtelėjo ir jos tiesiog atsivėrė pačios.
- Džys... Kas per?
Jos veide atsirado kažkas keisto, nesuprantamo.
- Patikėk manim, aš pati viso to nesuprantu.
- Jūs prakeiktos kalės. Mes su Darianu visiems už tai atsilyginsime,- rėkė Džeisonas gulėdamas kone savo kraujyje.
- Greičiau, - nusitempiau nuo ten Olivia ir pripuoliau prie telefono. - Devyni vienas vienas!! Greičiau, atsiliepkit.
Olivia stovėjo priešais mane. Ji buvo apšalusi nuo tokių kraupių vaizdų.
- Čia Olivia Bekerton. Prašau, skubiai atsiųskite policijos ekipažą ir gydytojus, - moteris buvusi kitam laido gale greitai pranešė iškvietimą.
- Kokia situacija?
- Džeisonas, mano brolis.. Jį apsėdo velnias, nenumanau ką daryti, jis kėsinosi mane nužudyti.
Olivia atsisėdo ir žiūrėjo į mane didelėm akim.
- Dėkui, policija ir gydytojai jau pakeliui.
- Ačiū. Olivia, viskas gerai. Nieko blogo neatsitiko,- raminau ją.
- Taip, neatsitiko, bet galėjo. Jei aš būčiau bent kiek vėliau pasirodžiusi, tikriausiai tavęs čia nebebūtų. Ką jis ten daro? Kodėl jis atrodė taip baisiai? Ka tarp jūsų įvyko?
- Darianas ir Džeisonas tikriausiai kartu buvo šią naktį. Jis grįžo dvokiantis ir nesuvokiantis kur esąs. Jis net manęs nepažino. Kai įėjo į namus, paklausė kuo vardu šita mažulė ir nuėjo skaičiuodamas tuos keturis skaičius...
- Žinai, čia tikrai kažkas nesveiko. Jam ne gydytojus reikėjo kviesti, o psichiatrą ar kažką panašaus.
- Taip.
Vos ištarus tai, pasigirdo klaikiai baisus riksmas iš Džeisono kambario. Tai skambėjo kaip iš siaubo filmo, ar net baisiau.
Nubėgome su Olivia pažiūrėti kas ten.
- O siaubas!!
- Džeisonai!
Jis gulėjo ant žemės ir raitėsi. Atrodė, kad jo kūnas šokinėjo aukštyn žemyn.. Savaime.
- Džeisonai, pasakyk nors žodį.
- Mums reikės pastiprinimo. - pasigirdo vyro balsas, kuris stovėjo tarpdurį. - Merginos, jums či ne vieta.
Vienas iš atėjusių policininkų mus nuvedė svetur, o kiti įbėgo į kambarį ir uždarė duris.
Kartas nuo karto pasigirsdavo tie patys siaubingi klyksmai, bet mums neleido net pajudėti.
- Nesujaudinkit, jie žino ką daro.
- Jie?? Būdami policininkais jie gali viską sutvarkyti? Jie gali padaryti taip kaip buvo?
- Nusiramink Allison, jie žino ką daro mieloji, - apkabino mane Olivia ir ėmė glostyti plaukus. - Greit viskas baigsis.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Windy*
madhause rock!


parašiau : 731
free hugs : 2
prisijungiau : 2011-04-02
amžius : 19
miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 04 21, 2011 6:53 pm

Sudomino ir netgi labai ;]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://shinestarscity.forumotion.net/
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 04 21, 2011 6:58 pm

Nenusigrybauju? :D
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Windy*
madhause rock!


parašiau : 731
free hugs : 2
prisijungiau : 2011-04-02
amžius : 19
miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 04 21, 2011 7:24 pm

Ne, netikėti įvykiai - gerai^^
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://shinestarscity.forumotion.net/
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 04 21, 2011 7:45 pm

ok :D
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Tr. 04 27, 2011 2:01 pm

Gražiai perteikta, nors kartais, netgi paskubėta (nors ir aš skubu), bet šiaip gražu!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Iev.
When you say ‘yes’ to others, make sure you are not saying ‘no’ to yourself.


parašiau : 1620
free hugs : 30
prisijungiau : 2011-02-12
amžius : 22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Št. 04 30, 2011 8:30 am

IV
- Labai tikiuosi, kad tu teisi,- vis dar per kūną bėgiojo šiurpuliukai nuo Džeisono riksmų.
Vaikščiojau pirmyn ir atgal nerasdama sau vietos. Tuo metu net pamiršau apie naujus kaimynus.
Pasigirdo žingsniai ir durys atsidarė.
- Hm. - atsikrenkštė. - Mes jūsų brolį vežame į ligoninę. Dabar jam suleisti migdomieji. Važiuosite kartu?
Pažiūrėjau į Olivia ir vėl į pareigūną.
- Ne, tegul jį ten prižiūri gydytojai. Aš jam būsiu tik našta.. Tegul išsiblaivo.
- Teisingai darote. Jam prireiks mažiausiai kelių savaičių atsigauti po tokio įvykio.
- Atsiprašau, kad sutrukdžiau, bet mes norime jus apklausti, - pravėręs duris pasakė dar vienas pareigūnas ir pasikvietė Olivia.
- Viskas bus gerai, nesijaudinkite, - ramino mane vis dar kartu tame kambarį sėdintis pareigūnas.
Įsipyliau šalto vandens ir lėtai išgėriau.
- Jeigu jums sunku, mes galime atsiųsti tam tikrą komandą sutvarkyti kambarį ir...
- Būtų gerai, nes ten nieku gyvu neisiu, kol bus toks kvapas ir tokia netvarka.
- Tai, aš jus paliksiu.
- Ačiū už jūsų rūpestį,- priėjusi apkabinau jį ir išlydėjau.
Galvojau nesusilaikysiu ir pratrūksiu, bet vos prisiminus, kaip man Džeisonas su peiliu raižė kaklą, vis užplūsdavo šlykštulys.
Išėjau į lauką pakvėpuoti gryno oro ir prisėdau ant kieme esančio suolelio. Anapus gatvės įvyko sambrūzdis.
- Jeigu jūs ir toliau šitaip nesutarsit - manęs nebepamatysit! - girdėjosi riksmai, bet neįžiūrėjau kas ten vyksta.
- Nusiramink, Rojau, tai tik mažas šeimyninis barnis, - paskui gražųjį vaikinuką ėjo jo "Miss pasaulis" mama ir kiek supratau, bandė nuraminti įniršusią sielą.
- Ne. Mes palikom tą bjaurų miestą, palikom visas bėdas ten, čia turim pradėti naują gyvenimą, viskas turi prasidėti iš naujo.. Galiausiai, jūs suaugę. Aš taip su savo panele net nesipykdavau..
- Rojau, čia paskutinis kartas. Pažadu.
- Leisk man pabūti vienam.. - mačiau kaip jis juda manęs link, tačiau vargu ar jis mane matė.
Jam esant nuo manęs vos kelių metrų atstumu, nusičiaudėjau ir taip jam "pranešiau" esanti čia.
- Šaunu. Tikriausiai ir tu pasibjaurėjai savo kaimynais.
- Aš? - pasimečiau. - Ne, viskas čia gerai, aš net negirdėjau jūsų pokalbio.
- Reiškiasi girdėjai. Smagu, taip? Atrodo, kad atėjus į šį pasaulį, jis mane nori išspjauti. Nei draugų, nei merginos, nei normalių tėvų...
- Nusiramink, būna ir baisiau. Nori prisėst?
- Ne, baisiau nebūna. Čia pragaras. Ir kodėl jie turėjo būti mano tėvais? - priėjo ir atsisėdo.
- Na, kai atsikeli anksti ryte pačia geriausia nuotaika, ir sužinai, kad tavo brolis vartoja narkotikus ir dar visiškai nesigaudydamas ką daro bando tave nužudyti ar kažką panašaus, nėra geriau už tavo tėvų barnius..
- Oh.. Tai čia dėl to šiandien čia stovėjo tiek daug policijos automobilių ir greitoji?
- Na taip...- pažiūrėjau į savo rūbus.
Jie buvo kruvini ir purvini. Turėjau atrodyti klaikiau nei klaikiai.
- Na, tada mano bėdos prieš tavąsias nublunka. Aš gal eisiu, manau tau tik trukdau.
- Ne, pasilik. Bent šitaip galima bus pamiršti viską kas įvyko. Aš Alison,- ištiesiau jam ranką.
- Rojus, tikriausiai jau girdėjai.
- Na taip... Tiesą pasakius girdėjau, -kiek šyptelėjau.
- Manau teks prie to priprasti...
- Na, jei teks tai teks. Manau prisitaikysim, - nusijuokiau.
- Šiam miestelį yra ko nors gero?
- Tikrai taip... Bėgant laikui pamatysi. - nenorėjau taip imti visko ir pasakoti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
butterfly@
madhause rock!


parašiau : 13
free hugs : 0
prisijungiau : 2011-05-11
miestas : Klaipėda.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Kv. 05 12, 2011 12:27 pm

Visai neblogai, iš tikrųjų tai patiko. ;DD
Sukurk dar, tikrai skaitysiu. ;)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Windy*
madhause rock!


parašiau : 731
free hugs : 2
prisijungiau : 2011-04-02
amžius : 19
miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Antr. 05 24, 2011 8:21 am

Labai Patinka!Kurk toliau!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://shinestarscity.forumotion.net/
Electron.
Bitch, You know that damn well. You ate my cookies!


parašiau : 1776
free hugs : 12
prisijungiau : 2011-03-18

RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   Antr. 05 24, 2011 1:40 pm

Man nepatiko "Olivia" vardo vartojimas, taip pat buvo skyrybos klaidų, bet tau gi egzaminai, susikaupimo reikia, tad atleistina. Beto intriga tokia kaip iš nevykusių meilės romanų, bet šiaip apskritai, tai neblogai. Tęsk!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Vanité de la vie   

Atgal į viršų Go down
 
Vanité de la vie
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Madhouse :: Šiukšlynas :: Šiukšlių dežė :: Diskusijų temos-
Pereiti į: