Žanrai - fantastika, mistika, komedija, romantika, tragedija. :)
Įžanga
Mari stebėjo kylančius paukščius. Kelias akimirkas jai netgi atrodė, jog jie išskrido tiesiai iš jos namo kamino, po to pakildami į žydrą padangę ir plaukiodami po baltus debesis. Vienas iš skaisčiapilvių buvo panašus į krentantį lėktuvą, iš kurio variklio sklido dūmai. Jis taip pat buvo be vieno sparno, kurio net nebuvo matyti padangėje.
Tada mergaitė dar greičiau pajudėjo namo, nes tokie vaizdiniai nebuvo kasdieniai, o jai taip smarkiai norėjosi kažkam papasakoti, ką ką tik turėjo galimybę regėti. Gal net pati mama bus paleidusi paukščius iš kamino. Tik Mari negalėjo suprasti, kam jai to reikėjo. Gal pešioti negyvų paukščių plunksnas pietums jai neatrodė viliojanti mintis. Jai labiausiai patikdavo gaminti įvairius pusfabrikačius, ar tiesiog nusivesti dukterį į kavinę.
Pasiekusi duris, ji suprato, jog namai tušti.
„Ak, taip.. Mama darbe“ – prisimena mergaitė liūdnai ir ėmė beviltiškai ieškoti plunksnų po visus namus. Bet nė vienos nerado.
Ir tada jos mintis persmelkia nusivylimas ir baimė. Ar tuomet, ką ji regėjo, buvo netiesa? Ji to niekam nepasakos, nes nenori būti išbarta mamytės. Juk valgyti gardžius, paskrudusius kotletus labai smagu ir gardu. „O pasakos ir melagystės yra du negražūs dalykai. „ – visada kartojo mama, mušdama mergaitę lazda.
Pirmas Skyrius
Normali/Nenormali. O koks skirtumas?
- Tu esi kvaila, - ištarė kažkas mano mintyse, vėl priversdamas prisiminti kokia esu nenormali.
Pasukau už kampo ir dingau. Tiesiog išnykau kaip dūmas, atsidurdama didelėje, šiurkščios išvaizdos patalpoje. Ant kėdės sėdėjusi moteris net nepažvelgė į mane, kol ėjau durų link. Sportbačiai trynėsi į žemę, taip tiesiog vesdami mane iš proto. Nemėgau vaikščioti, juk skraidymas daug geriau.
- Dink iš čia, - sušnypštė katė, gulėjusi ant pagalvėlės kabineto kampe. Šalia jos gulėjo du dubenėliai – vienas pilnas maisto, kitas – vandens.
Susierzinusi priėjau, paspyriau koja abu, todėl tiedu riedėdama aplaistė visas grindis, sukeldami Patės įniršį. Ji šnypšdama pašoko nuo savo juodos, nutriušusios pagalvės ir grakščiai nuliuoksėjo manęs link.
- Gana, - sodrus, šleikštaus saldumo balsas griežtai perspėjo, tiesiog versdamas mane atsisukti garso link. Ir jam to tereikėjo - buvau tiesiog nublokšta į sieną. Juokinga, kiek kartų patikiu šiuo triuku. – Raminkis truputį, nesi karalienė. Šliundros jomis netampa.
Kažkas pakilo nuo kėdės, suplojo delnais ir vienu pirštu giliai paspaudė grotuvo mygtuką. Kelias minutes nejudėjo, lyg svarstydamas kokiai dainai yra nusiteikęs. Iš didelių kolonėlių pasigirdo šaižus Madonos dainavimas, todėl turėjau truputį sumažinti savo klausos jutiklius.
- Mari, pradėjai per daug rodyti savo emocijas. Mums tai nepatinka, ypač Patei, - išgirdusi, jog yra minima, katė susirangė savo vietoje, blizgindama akimis į mane. Pyktis buvo akivaizdus ir visai logiškas.
- Atsiprašau, - prisiverčiau atsakyti. – Gal manyje kas sugedo.
Bandžiau teisintis ta pačia dainele kaip ir kiekvieną kartą, nors kad ir kiek patikrų, jokių pastebimų gedimų. Gal ir gerai, visai nesinori, jog būčiau išjungta visam laikui – juk matyti pasaulį vienas iš didžiausių mano malonumų.
- Meluoji ir pati tai žinai, - priėjęs suėmė mano ranką ir paspaudė vietelę, kurioje matėsi mažas, ne itin ryškus apskritimas.
Po to, iš pažiūros normali mergina nukrito ant žemės, o Piteris vis dar laikydamas jos ranką, nekreipdamas dėmesio į katės bandymus atkreipti vaikino dėmesį, ją pabučiavo.
- Mano mieloji Mari, - tada paleido jos ranką, spragtelėjo pirštais ir paguldė ant didelio, tikriausiai metalinio, stalo.
Kv. 05 19, 2011 1:17 pm