Vieta mano nevykusiom eilėm.
Skaudūs atsiminimai
Tu man sakei, tu man žadėjai,
Ko išpildyt negalėjai...
Ir gal todėl aš pravirkstu,
Nes tai tik primena sapnus?
Tavo apkabinimas žadantis tiek daug,
Tiek daug melavo, jis ne vieną juk apgavo.
Ne kartą daužė širdį ir atgal klijavo,
Ne kartą... Ne kartą giesmę tą dainavo.
Ir kaskart skęstu vėl iš naujo,
Vietoj to, kad norėčiau gauti saują oro.
Ir kaskart žudau save iš naujo,
Nes kitaip negautų siela kraujo.