Justinos kūryba. New istorija, užeik ;)

*madhause rock!* parašiau : 65 free hugs : 0 prisijungiau : 2010-12-28

Juodas siluetas vis tolėjo, todėl Alisija nusprendė išlįsti iš sulytų krūmų ir tęsti savo kelionę. Merginos laukė sena sodyba. Ten ji paprastai ieško slėptuvės nuo vienatvės bei liūdesio. Užsidariusi viena sename, beveik sugriuvusiame name ji svajoja, prisimena tas nepaprastas akimirkas su tėvais. Viskas trunka tik iki tol, kol teta Mėja nepašaukia jos. Tada Alisijai tenka grįžti atgal. Kaip ir dabar...

- Alis! Alis! – pasigirdo šūksniai lauke. Lietus, regis, apstojo lijęs. Švilpavo tik vėjai, retkarčiais paliesdami ir Alisos nužvarbusį bei sušalusį kūnelį.

- Alis! Alis! – vėl kažkas šūkavo prie namo. Alisija paprastai pasižiūrėdavo pro plyšį name, kas ten šaukia, tačiau šįkart net ir to nebereikėjo. Ji suprato, jog tai – jos teta, Mėja.

- Aš čia. – atsiliepė skardus balselis. Mergina žinojo, jog dabar gaus pylos arba netgi ir diržo, nes tetulė paprastai jos neleidžia trintis prie tokių „namų“. Tačiau šįkart Mėja tik šnaira pasižiūrėjo į mergaitę ir tarė:
- Tu juk puikiai supranti, jog aš tau ten būti neleidžiu...

Alisa kaltu žvilgsniu pasižiūrėjo į Mėją, po to palingavo galva ir išspaudė kažką panašaus į „Atleisk“.

Mėja šeimininkavo virtuvėje. Kaip visada, tepė sumuštinius, kaitė arbatą.
- Tai gal vis dėl to nori...arbatos? – regis, jau paskutinį kartą pasiūlė Teta Alisai. –Nagi, atsakyk!
Alisa kaip visada nebyliai pakrutino galvą.
-Tai nori ar nenori? – jau šįkart susinervinusi paklausė Alisos Mėja.
- NE.
Mėja gūžtelėjo pečiais, ir netrukus sušvilpė virdulys, kuris pranešė, jog arbata jau užkaito. Teta staigiai apsisuko, pylė arbatą ir tuo pačiu metu tepė sumuštinius. Jai patiko taip šeimininkauti, nors kartais ne kažkas gaudavosi. Pagaliau ponios Sems arbata garavo ant stalo. Alisija su pavydu žiūrėjo į ją, lyg bandydama akimis išgerti. Tačiau principas neleido Alisos prašyti arbatos. Ji žinojo, jog ponia Sems paprasčiausiai užšauks: „o kodėl pirmai nepasakei, kad nori?! Siūliau!”

- O koks buvo mano tėtis? Aš jo beveik neprisimenu. – nukreipė temą mergina. Mėja svajingai atsilošė, gurkštelėjo karštos arbatos.
- Jis buvo užsispyręs. Labai. – vyptelėjo Mėja ir iš komodos išsitraukė storą sąsiuvinį, primenantį nuotraukų albumą.
- Štai čia jis. – parodė pirštu į pačią pirmą nuotrauką albume. - Per tavo močiutės laidotuves. – toliau pasakojo ponia Sems.
Tuo metu Alisija nuobodžiai vėpsojo į langą, net negirdėdama, ką šneka Sems.
- Saulė ! Saulė! – staiga pašoko iš vietos mergaitė. Ir iš tikro, į langą beldėsi skaistūs saulės spindulėliai...
-Aš einu į lauką.– burbtelėjo Alisija ir išlėkė. Ant žolės styrojo permatomi lietaus lašai. Alis bėgiojo nuo vieno kampo iki kito. Galiausiai parkrito ant žemės. Pasidarė taip vėsu ir gaivu.

-Ech, sodyba... – neramiai žiūrėjo į dangų Alisa. Sodyba buvo jos vos ne antrieji namai, ten ji jau nuo pat vaikystės su tėvais ir sesute praleisdavo dienas. Ankščiau senoji sodyba buvo tvarkinga, o dabar ją išgriovė įvairios gamtos stichijos, kurios dažnai aplankydavo Koldeilą bei „pacukai“. Taip neišsimokslinusius, visą dieną sėdinčius diskotekoje paauglius, vadino teta.
- Žiūrėk, kad tu tokia netaptum. – kartais pagrūmodavo pirštu ponia Sems Alisai. Bet tai būdavo labai nedažnai, nes Sems jau ir nebeužsimena apie „pacukus“.

Nepaisiusi Mėjos įspėjimų, Alisa pasileido bėgti link sodybos. Suradusi tinkamą vietą poilsiui, ji susirangė šalia durų, ten kur buvo patiestas kilimėlis. Tačiau po kelių minučių Ali susisuko galva. Viskas sukosi, ji, atrodo, krito į bedugnę ir... ir... iš kažkur atsirado kiaušinienės kvapas. Alisa pasikasė nosį. Ją užgaubė šiluma. Mergina atsistojo... priėjo prie lango, kuris, buvo ne taip, kaip ankščiau – be stiklo. Šįkart jis buvo su stiklu! Už lango siautėjo audra. Ali pagalvojo, ką dabar darys... juk ponia Sems tai laukia... mergina pribėgo prie durų, plačiai atidarė jas. Į kambarį upeliais tekėjo vanduo.
-Ei, ei, ką darai! – staiga už nugaros Ali išgirdo šūksnį. Ne, tai tikrai nebuvo ponia Sems. Alisa jos balsą atpažintų netgi už tūkstančio mylių...
Vedama smalsumo, Alisija atsisuko. Prie jos stovėjo mergaitė ir įdėmiai į ją žiūrėjo.
- Ką padirbai? – sunėrė rankas ši.

nežinau, vietomis nelabai supratau, bet laukiu tesinio.

_{man patiko. sakiniai rišlūs... mm...laukiu tęsinio.}

Gal ir įdomu, bet negaliu skaityti su tokiomis raidėmis.

*madhause rock!* parašiau : 65 free hugs : 0 prisijungiau : 2010-12-28

Ekelis_žinau, nemoku nomaliai aprašyt viso veiksmo ir t.t., todėl gal ir taip gaunasi, kad nesupratai :)
deClaudy_oo, smagu, kad patiko. nesitikėjau ;)
I am_bandysiu pakeist šriftą. Mat bandžiau ,,times new roman'' šriftą padaryt, padidinau, bet vistiek belekiek sumažėjo xD

_{nu va, biškį tekstą sutvarkiau, nes daug kam užkliuvo. bent jau atrodė, kad norėjai jį panašiai sutvarkyt. editindama labai daug kodų pastebėjau, o užtenka tik gale ir pradžioje teksto. gali pažiūrėt.
pė.es. laukiam tesinio (;}

*madhause rock!* parašiau : 65 free hugs : 0 prisijungiau : 2010-12-28

Jokių kodų nedariau, nes kūriau viską per word'ą. O iš kur jie - net pati nesusigaudau ;).

kada tesinys?

*madhause rock!* parašiau : 65 free hugs : 0 prisijungiau : 2010-12-28

ojoj, visai pamišau. :/
manau, bus savaitgalį, nes mokslai spaudžia, kaip nežinau, kas. :///