Gėlės žiedas

pirma dalis

Pamokos baigėsi. Simona keliavo namo. Tačiau jai beeinant ausis perrėžė gerai girdimas cypimas. Simona pasuko skilndančio garso link. Ji ten rado mažą, pasišiaušusį, pilką kačiuką. Šis buvo visas murzinas ir išalkęs. Nors mergina numanė tėvų reakcijąkačiuką pasiemė. Jį pakelyje ramino , o parsinešusi namo ketino pašerti.
Namai. Simonos su mažuoju svečiu nepasitiko draugiški žvilgsniai. Mama kone verkė, kad namai bus apdergti. Tėtis rėkė lyg išprotėjęs. O Simona gynė mažylį iki devinto prakaito. Ir išgynė. Kad ir kaip tėvai prašė kačiukas liks ir viskas. Tačiau kačiukas ramiai namuose nesijautė. Jo laukė vonia. Nes jis buvo murzinas ir baisiausiai susivėlęs. taigi mergina nuprausė naujajį gyventoją, sušukavo ir jis atrodė nepriekaištingai. O dabar teks keliauti į parduotuvę. Juk reikia maisto, kraigo, dėžutės. Kad mama nesinervuotų. Simonos mama buvo nervinga. Dėl kokios problemos verkdavo. Kaip ir dabar atsitiko.
Pakeliui Simona susitiko savo geriausią draugę Gabrielę.
- Kur trauki, Sim?
- Parduotuvėn. Reik kačiuką aprūpinti. Šiandien radau prie "Linų" skerstgatvio konteinerių. Auginsiu dabar, - šyptelėjo.
- Matai kaip. Einam, palydėsiu.

Tokia šilta istorija, bet norisi kaaaaažko :D nežinau, čia tikriausiai dėl to, kad skaitau complicated dream istoriją, man dabar visur norisi veiksmo :)

Ačiū. Na veiksmas gal kiek vėliau išsivystis aš taip manau ;D

Antra dalis

Parduotuvė jau visai čia pat. Tačiau iš parduotuvės sklinda keisti garsai. Lyg kažkas kažką purkštų ar panašiai.
- Negi vėl gaisras? - pamąstė Simona.
- Turbūt. Vėl ta nevėkšla pardavėja užpylė mineralinį ant kasos aparato. Kaip anąkart, - pakreipė lūpą Gabrielė.
- Mhmmm, - numykė Simona.
Draugės pabandė įeit į vidų. Durys užrakintos.
Staiga pasigirdo smarkus šūvis. Tooks smarkus, kad net akyse aptemo. Gabrielė pagriebė draugę už rankos.
- Turbūt apiplėšimas. Lekiaaam, - tarė Gabrielė.
Simona nespėjo susigaudyti tad lėkė paskui Gabrielę. Merginos skubėjo, todėl vis suklupdavo. Visiškai išsekusios pasislepė už parduotuvės teritoriją juosiančios tvoros. Jos stebėjo kas vyksta. Išeidavo vienas kitas kaukėtas vyras ir gruste grusdavo pardavėjas į automobilį-busiuką.
- Gab, turi "mobiliaką"? - ėmė gaudytis Simona.
- Nu.
- Skambink mentams, - tarė Simona.
Gabrielė greitai suspaudė "112" ir paskambino.
- Alio.
- Laba diena. Centre prie parduotuvės "Kelias" kaukėti vyrai gruda žmones į automobilį. Na busiuką. Paskubėkite. "Armonikų" gatvė 16-22. atvažiuokit.
Moteris greitai padėjo ragelį r už dešimt minučių pasirodė trys policijos automobiliai. Mentai greitai "supakavo" nusikaltėlius. Mat tie buvo įgudę pagrobėjai, tačiau velniškai kvaili... Merginos drąsiai išlindo iš už tvoros.
- Kas mums paskambino? - paklausė policininkas.
- Gabrielė, - tarė Simona ir parodė pirštu į draugę.
- Bet man liepė Simona, - taip pat parodė į ją pirštu.
- Šaunuolės, gerai padarėt, kad paskambinot.
Merginos susižvalgė ir nusijuokė. Policininkas paspaudė joms rankas, o jos pilnos įspūdžių nuėjo į parduotuvę. Simona viska nupirko augintiniui ir abi patraukė namo. Išsiskyrė tarp kryžkelės skirančios jų namus. Apsikabino ir išėjo. Kaip priklauso...

Trečia dalis

Simoną namuose pasitiko pilkasis kačiukas ir supykusi mama.
- Sutvarkyk arba tavo katinas skris pro langą, - susiraukė mama.
- Kas? - nesuprato Simona.
Mama pirštu parodė į sveitainę. Simona į ją greit nulėkė... Jos laukė siurprizai, tiksliau krūvelės rudų daiktelių. Galų gale kakučiai. Mergina atsiduso ir pasiemė skudurą, ūkišką muilą, užsimovė gumines pirštines ir kibo į darbą. Dirbo, triūsė ir pabaigė. Paėmė dežutę ir pripylė kraigo.
- Čia, - parodė Simona kačiukui pirštu į dėžutę, - reikia čia, mažiau. Bet tau dabar labiausiai reikia vardo.
Mergina įdėmiai apžiūrėjo augintinį ir mąstė.
- Debesėlis. Keistas, mielas ir retai naudojamas vardas. Debesėlis... - pakrikštyjo kačiuką.
Paskui paėmė purškiklį kuris naikiną išmatų kvapą, kad kačiukas ten toliau nepaliktų siurprizų. Įdėjo Debesėlį į dėžutę ir kačiukas ten paliko keliatą siurprizų. Simona nusišypojo ir pabučiavo mažylį. Pagyrė jį ir davė dešros gabaliuką. Juk reikia premijos. Jai atėjo sms žinutė. Simona padėjo kačiuką ant žemės. Žinutė nuo Indrės:
"meet, meet, meet :DDD būtinaii, reik pakalbėt".
Simona sumojo atrašyti:
"okšulis".
Simona apsirengė ir jau norėjo išeit.
- Kur eini? - pasigirdo mamos balsas.
- Susitikt su Indre... - atsisuko Simona.
- Išvesk Magrą. Visądien voljere tūnoja.
Magras yra mamos ir tėčio šuo. Simonai jis patinka, bet ji velniškai nekenčia jo vedžiot. Jei tik nutūpia paukštis ant žemės Magras ima ji vaikyti, sekioti paskui jį... Medžioklinis. Laika. Nėra ko tikėtis. Simona paėmė pavadėlį. Nulėkė link voljero ir išleido Magrą. Šis pašoko. Manė, kad jau laisvė bus. Bet pajuto šuo segamą pavadį. Pasibaigė jo laisvės sekundė. Pasibaigė ir tiek.
Simona susuko pavadėlį aplink pirštus.
- Nesigainiosi man paukščių.
Ir ėjo ji ėjo ir ėjo. Nueis pas Indrę. O kur šunį dėt? Blemba blemba, ragas Simonai. nuėjo po Indrės langu ir šūkauja:
- Indreee, išeik aš su Magru.
Pro langą išlindo Indrės galva. Ji linktelėjo ir susiruošusi išėjo.
- Mama šunį įkišo, - burbtelėjo Simona.
Indrė paglostė Magrą.
- Jis žiauuriai gražus, - šyptelėjo Indrė.
- Tai ko reikėjo? - paklausė Simona.
- Žinok, Romas kokį pasiūlymą man davė... Tipo, kad pana būčiau.
- Ir ką tu? - pakėlė antakius Simona.
- Ką aš? Pasiunčiau tą mafuką toli toli. Toks gaidys. Jam gi manęs tik 'nusipasint' 'matieką' reikėjo. Neduosiu daugiau 'pasintis'. Atsibooodoooo.
- Ir gerai padarei, - pritarė Simona. - Ėėėė,Indre, jis ein...
- Blemb... Ką daryt?? - Indrė išsigando.
- Niek. šunį paleisiu ir fsio, - mirktelėjo Simona.
Romas jau taikėsi Indrę užpult, ji rėkt pradėjo, o Simona nuo pirštų truputuką pavadėlio atviniojo. Kad šoko magras ant Romo, tas net verkt pradėjo. Simona patraukė Magrą atgal, kad nesudraskytų. Nors ir su antsnukiu nagai dideli. Būtų Romui blogai pasibaigę... Bet tas nepasiduoda. Grąsino dar Indrei, kad pasigaus, išprievartaus ir kitą šlamštą malė.
- Paleist šunį? - pažiūrėjo į Romą Simona.
Romas nubėgo tolyn. Šiandien jau nebelys. O kaip bus toliau nežinia... Indrei saugotis teks. Reikės visur su savo bokseriu vaikščiot. Indrės bokseris piktas. Net ant durų kaba 'atsargiai piktas šuo". Prie durų tik prieik ir baisus lojimas pasigirsta. Ai, Indrės bokserio vardas Kmintras... Piktas šuo, ką padarysi.

Ketvirta dalis

Indrė su simona greit išsiskirstė. Simonos namie laukė staigmena... Toji staigmena buvo teta Regina. Ji vakar atskrido iš Norvegijos į Lietuvą tad atvyko pasisvečiuoti.
Pro duris įžengė Simona.
- O, Simutė. Auga kaip ant mielių. Kokia graži, kokia aukšta. Į kurią klasę eini? - pasidžiaugė Regina.
- Į dešimtą... - pro ausis praleidusi eilines tetos šnekas išlemeno Simona.
- Na tikrai.. Kokia didelė, šešiolikmetė. Bernai matyt lipte limpa.
- Mmm, - numykė Simona ir ieškojo kačiuko.
- Balkone, - pasakė mama. - Tas prakeiktas katinas balkone. Uždarei Magrą?
- Balkone???? Juk jis sušals, motin. Taip uždariau.
Simona nulėkė ir rankose atnešė Debeselį. Kačiukas drebėjo. Teta Regina paėmė kačiuką iš Simonos ir glostė.
- Koks gražus... Turi vardą? - nusišypsojo teta.
- Na ne... - pasakė mama.
- Dar ir kaip turi, - pertraukė mamą Simona. - Išrinkau jam vardą. Šiandien. Debesėlis. Toks jo vardas.
Teta nusijuokė. Visi pagyrė vardą, o Simona nuėjo į savo kambarį. Ji vis galvojo apie tuos tetos žodžius "bernai matyt lipte limpa"... Nieko jie nelimpa. Simonai patiko vienas klasiokas. Bendraujantis, įdomus, draugiškas. Na toks, svajonių vaikinas. Ir visų svarbiausia laisvas...Netikit? Laisvas, tikrai. Simona atsiduso. Turbūt sakys jam, kad patinka.Jo vardas Kastytis. "Gaila, kad aš ne Jūratė, - pagalvojo Simona". Ir kapt sms. ir dar nuo Kastyčio. Simonos veide išdygo šypsena.

Penkta dalis
Žinutėje buvo parašyta:
ką veiki?
Simonai iš laimės net širdį suskaudo... jis jai parašė. To dar nebuvo. Ji mikliai suspaudė mygtukus ir išsiųntė žinutę:
ilsiuos... tu?
Tačiau Kastyčio atsakymo teko laukti ilgai. Atrodo, kad jis jai visą kalbą rašo... o atsiųntė vos kelis žodžius:
su Marium ir Jonu kortom lošiam.
Simona kiek nusivylė, kad jis jai ilgai neatsakė, tačiau jos širdis vias dar džiaugėsi, kad jis iš viso parašė. Ji jau nieko neberašė. Tegu žaidžia. Paėmė ir užmigo...
Atsbudusi mamą rado virtuvėje plaunant indus, tėtį geriant kavą ir skaitant laikraštį, Debesėlis pūtė į akį, o Magras lojo, nes keli praeiviai ėjo pro Simonos namus. Ji nusižiovavo , pasisveikino ir atsisėdo virtuvėje.
- Matyt nujautei, kad tuoj vakarienė, nes atsikėlei, - nusijuokė tėtis.
Simona irgi nusikvatojo.
- Jaučia tai mano šrdis, - pajuokavo Simona.
Tada pratrūko juoktis ir mama. Ak, koks linksmas vakaras.
- Gali duoti programą? - paprašė tėti Simona.
Tėtis padavė. Paskaičiusi programą ji padarė nuosprendį: televizorius šiandien nieko nerodys. Taip ir buvo - visur fantastika, siaubas ir trileriai. Jokios komedijos arba ašaras pakviečiančios dramos. Šiandienos programa tiesiog vemti verčia. galėtų vietoj 'Transformerių" parodyti "Smokingą" ar "Piko valandą 3". Juk tai puikios komedijos, o čia , kad ekrane palakstys robotai neva gelbejantys pasaulį tai niekam naudos nebus. Komedijas žiūrėdami juokiamės, o juokas duoda vitamino C, o ką fantastiką duoda? Nieko...

Šešta dalis

Rytas. Mokykla. Atostogų pabaiga.
Simona pasirąžė ir nudrožė į vonią.
Pažiurėjusi į veidrodį išsigando... Toks didžiulis spuogas. Ak tas brendimas. O išsispaust negalima, nebaltas parazitas. Na ką... Livijai bus iš ko pasijuokt. Ir eina jinai šikt.
Apsipraususi ir apsirengsui Simona nukulniavo į virtuvę.
- Miaaaaauuu, - pasitiko ją Debesėlis.
- Labas, mažiau, - šyptelėjo ji.
Mama stovėjo prie viryklės, tėtis jau buvo darbe. Simona atsiduso ir atsisėdo prie stalo. Ji sunkiai sukišo blynus ir išėjo. Sulaukusi "15" autobuso į jį įsėdo bei sutiko... Kastytį.
- Labas, Sim, - pakėlė akis jis.
- Labas, Kaste, - tarė ji.
- Tu irgi su 15 varai ? Mes persikraustėm, gyvenam tiesiai prieš tave. Primeti? - išpylė jis.
- Geras, - nusijuokė Simona. - Tai ką, dabar kiekviną rytą susitiksim.
- Ahaa.
Tada stojo tyla. Kastytis maigė telefoną, o Simona mąstė.
- Kas pamokų buvo užduota? - staiga paklausė jis.
- Matkė, lt ir geo... - atsisuko Simona.
- O bleee... Nepadariau. Ai dzin, dvejetas nebėda. Vistiek nieko iš manęs nebus, profkėn ir dirbsiu su tėvu, - pasakė jis.
- Tigi nusirašyk... Še, intike atsaktymus radau, - tarė Simona.
Kastytis įnyko rašyti. Viskas. Baigė. Padėkojęs vėl nutilo. Nebuvo apie ką kalbėt.
- Ekspresas 6 "Gėlės žiedo" gimnazijos stotelė, - pasigirdo gidės balsas.
- Lipam, - atsipūtė Simona.
Išlipę pasuko savais keliais - Simona prie mergaičių, Kastytis prie berniukų. Kasdienybė - dvi grupelės.

man patinka. labai. pagaliau kažkas realaus ir kokybiško
:D

Neprimink man anos nesąmonės :D

neprimenu jokios tavo nesamones. as ce bendrai pajamus

O aš paėmiau ir prisiminiau :D Dėkui dar kartą. ;)

Septinta dalis

Po pamokų Simona buvo parke. Viena. Apgalvoti visus dienos įvykius. Nors labiausiai ji bijojo pareiti namo. Tėtis jau grįžęs iš darbo. Jis sužinos tą pažymį ir ... ir... ir bus blogai. Juk Simoną tėtis nuo pat mažens moko fizikos, o ji gavo riebų ketvertą. Bet namo grįžti reikės. Parke negyvensi...
Simona pasuko namo. Jie visai čia pat. Mergina ėjo blaškydamasi, bijodama. Jos vos nepartrenkė "Audi" automobilis. Jo vairuotojas pro langą iškišo kumštį.
- Žiūrėk kur eini, vėpla, - rėkė jis.
O Simonai nė motais. Ji bijo. Velniškai bijo.
Namai.
- Simute, kur buvai? - susirūpino mama.
- Ai lėtai ėjau, - melavo Simona.
- Kokį pažymį gavai? - mama žvilgsniu parodė, kad suprato kas dukrai nutiko.
- Ketvertą... iš fizikos.
- Tėvas baisiai supyks, Simona...
Simona linktelėjo ir nupėdino į svetainę kur tėtis kaip ir kiekvieną vakarą žiūrėjo "Kobrą 11"
- Tėt...
- M? - atsisuko tėtis, bet akies krašteliu jis stebėjo degantį automobilį ir su savo kolega kalbantį Semyrą.
- Na atsitiko taip, kad blogai parašiau kontrolinį ir gavau ketvertą...
- Ai niekis, dukryt, - nutraukė ją tėtis.
- Iš fizikos, - tyliai pasakė ji.
Tėtis išgirdo ir baisiausiai susiraukė. Iš susiraukimo sugebėjo išspausti tik: mokysimės. Simona mintyse nusikeikė ir nukulniavo į savo kambarį. Debesėlis snaudė, o telefonas pipsėjo nuo Kastyčio sms. Simonai nebuvo nuotaikos jam atsakyti, tad išjungė telefoną. Atsivertusi knygą nuo 19 iki 00 valands kalė fizikos forumules.Baigusi mokslus nuėjo ir užmigo. Ji taip kietai užmigo, kad net atominis sprogimas jos neprižadintų.

patiko vel. tikrai

Malonu girdėt :)

Aštunta dalis

Kadangi ir vėl rytas, ir vėl Simona važiuoja su "15" autobusu , jau patys girdėjot, todėl nebekartosiu.
Šiandien autobuse Kastyčio nebuvo... Simona važiavo vienut vienutėlė. O kai pirma pamoka fizika iš viso vemt verčia. Dabar į ją mokytoja kreivai žiūrės, nes Simona matai ketvertą gavo... Tėvas irgi nepyragaitis, šiandien iš senūjų fizikos knygų mokys Simoną... Taigi, šiandien buvo bloga diena.
Atvažiavusi Simonma rado tuščią mokyklos kiemą, o viduje buvo ramu. Ji nelabai suprato kas vyksta. Pažiūrėjusi į laukrodį vestibiulyje nustebo, nes iki pamokos laiko buvo marios. Visi buvo valgykloje.
- Nemokami ledai. "Ferdo" firmos dešimties metų sukaktvių proga.
Simona iš kart suprato kodėl visi ten ir šoko pati pasiimti ledų. Gavusi porciją ja išlupo ir mėgavosi vaniliniu plombyru. Ledai buvo tikra paguoda po vakarykščių įvykių. Po skambučio Simona atsiduso. Fizika... Bet Simona sužinojo gerą žinią. Susirgo fizikos mokytoja. Pagaliau ji galės atsipūsti prieš antrą pamoką.

Devinta dalis

Suvalgiusi ledus Simona prisėdo vestibiulyje ant suolo ir laukė, kada baigsis laisvas laikas. Tiesiog jai patiko dailė, o ji ir bus antroji pamoka. Lauke keli bernukai traukė dūmą, o Simona jais šlykštėjosi.
- Ir kaip galima taip gadinti savo sveikatą, - ištarė ji Gabrielei priėjus.
- Čia jų pasirinkimas - numirti greičiau.
Simona linktelėjo ir įnyko mąstyti... galbūt ir sapnuoti. Atrodė, kad ji buvo labai stipriam transe. Gabrielė ją purtė, žadino, nes jau laisvoji pamoka buvo pasibaigusi, o iki pertraukos galo vos kelios minutės. Simona atsimerkė ir papurtė galvą.
- Kas man buvo? - nustebo ji.
- Tu miegojai, - nusijuokė Gabrielė. - Pažvelk į laikrodį, po dviejų minučių skambutis, paskubėkim.
Simona linktelėjo ir užsimetusi kuprinę ant pečių nukulniavo ilgu gimnazijos koridorium.
Nusižiovavusi ji suprato , kad tikrai miegojo, nes tai vienintelis ženklas po miego. Simonai tai tikrai sukėlė nustebimą, nes ji bucvo visiškai žvali. Gal ji serga?
Laikas mąstymui išseko. Skambutis nuaidėjo visoje gimnazijoje, o Simona su Gabriele pasiekė dailės kabineto duris. Gabrielė paspaudė rankeną ir draugės pamatė naujai perdažytą klasę, o už stalo šelmiškai besišypsančia dailės mokytoja.
- Labas rytas, - išlemeno merginos.
- Labas, - kone šoktelėjo iš laimės mokytoja. - Kaip jums klasė?
- Graži, - šyptelėjo Simona.
- Aha, - pritarė Gabrielė.
Mokytoja nusijuokė ir vėl atsisėdo. Atsivertusi darbų knygą ji ją tyrinėjo. Matyt, dar nežinojo ką užduoti dešimtokams.