Mėlynų rožių plantacija.

Temos pavadinimas: Mėlynų rožių plantacija. Kv. 03 03, 2011 7:34 pm

Pusę dienos klausimas draugės, kuri to niekada neklausia, kuri paskutiniu metu visada būna šalia, kuri mane perpranta labai gerai, "Ko tokia liūdna?" pasirodė keistas. Nė karto ji nėra tokio klausimo uždavus, nes visada žinodavo kas man yra, tiesiog pamatydavo akyse, man nieko nesakius. Nejau šį kartą iš ties buvau tokia liūdna, kad ji to paklausė? Tačiau kas keisčiausia tokia nesijaučiau, jaučiaus tiesiog rami.
Jaučiaus žmogumi, kuriam tiesiog viskas atsibodo, kuriam niekas neberūpi, kuris nori tiesiog pasislėpti kur nors toli toli, kad niekas nerastų, nuo visų žmonių ir būt visiškoj ramybėj. Tačiau žinau, kad to nebus, kad ir kiek reikės jėgų, kad ir kiek ašarų reikės praliet, skausmo patirt aš iškęsiu, žinau tai. Iškęsiu viską su žmonių pagalba, tų kurių dabar tiesiog nenoriu matyt, kurie skundžiasi gyvenimu, kaip paskutiniu metu darau ir aš.
Gana skųstis, reikia gyvent, visur atrast gėrio, bent mažą trupinėlį. Kažkada taip dariau, bet dabar nebeturiu jėgų toje tamsioje lyg anglis spalvoje ieškot mažo šviesos spindulėlio.
Pusę dienos skruostais rieda ašaros, ir tai nieko nereiškia, tiesiog jos rieda, dėl tam tikrų išorinių priežasčių, kurios paveikė ir taip mano jautrias akis, ir dėl kurių jos tiesiog dega iš vidaus.
Tačiau dvi ašaros buvo dėl vidinės priežasties. Ašaros, kurios skyries nuo kitų, jos buvo karštos ir riedėdamos skruostais paliko juose savo kelią, dar vieną gyvenimo randą mano veide, kuris ryškiai matysis mano gyvenimo pabaigoje, kai sėdėsiu prie senos trobelės ant suoliuko ir stebėsiu skrendančius paukščius. Niekada nesupratau žmonių, kurie sakė, kad nori skrist kaip paukščiai, tačiau dabar puikiai juos suprantu. Dabar aš ir noriu būt paukščiau.Noriu būt laisva, atsiribot nuo žemės, nuo piktavalių, veidmainių žmonių. Noriu iš viršaus pajust tą žemės grožio, kurio nematom iš viršaus. Ir taip bus, aš jį pamatysiu. Ne, nebūsiu paukščiu ir neskrisiu su jokiu lėktuvu. Pamatysiu savo paskutinę gyvenimo dieną, kai užsimerkus pakilsiu aukštai aukštai ir niekas tam negalės sukliudyt, taip bus.
Ir žinot ką manau apie žmones? Kaip kažkas sakė, jie yra pasaulio šiukšlės. Dabar visiškai pritariu šiam teiginiui. Yra tiek nedaug žmonių, kurie yra kažko verti, tačiau dauguma yra tiesiog paprasčiausios šiukšlės, kurios gyvenime prasimėto žemėje ir išnyksta kaip paprasčiausia dulkė.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Sk. 03 06, 2011 6:17 pm

Ant stalo stovi stiklinė raudono, skaidraus vyno, nuo kurio taip lengvai apsisukus galva, ir šalia jo telefonas, kuris šiandien jau turbūt nebe suskambės ir nebe parodys Tavo vardo.
Labanakt, gražių sapnų šią naktį visiems : )
Net nežinau apie ką bus šis įrašas pavadintas "Apie nieką" vardu.
Nors šiaip niekad nežinau apie ką rašysiu, viskas tiesiog gaunasi savaime. Na ir tegul.
Ir dabar aš noriu pajaust dūmus savo burnoje, kurie keliautų giliai į plaučius, apimtų visą mano kūną, sutrauktų visą blogį susikaupusį, visą nuovargį ir vėl iškeliautų pro burną į tamsą.
Bet, kad ir noriu, to nedarysiu, ne dėl to, kad su plaučiais bėdos, bet dėl to, kad pažadėjau Tau.
Kaip gerą buvo šiandien jaust, Tavo laimę, po tiek blogio, tai buvo nuostabu.
Ir šitas jausmas neprilygsta tiems blogiems jausmams, kurių noriu nebejausti, jis daug stipresnis už visus tuos.
Forume gavau "Forumo įsimylėjėlė" nominaciją

Taip tai tiesa esu įsimylėjusi, be galo myliu visus žmones, kurie supa mane, kurie yra geri bent giliai viduje, kurie nori padėti žmonėms. Tokius žmones aš myliu ir gerbiu, nes jie to verti.
Mylėkim vieni kitus, darykim gerus darbus, bandykim padaryt pasaulį geresnį, gana jame blogio, karų, pralieto kraujo. Gana visko, norisi gerumo, meilės šilumos.
Sakei, kad šiame pasaulyje visur svarbiausia tik pinigai. Sutinku su Tavimi. Apsidairius aplink, visur tik pinigai ir daugiau nieko. Dabar viską galima nusipirkt už juos.
Prižadu sau, kad nebūsiu paperkama pinigais, man jie nieko nereikš.
Sukaupus pakankamai savo pinigų žinau ką darysiu, seniai jau tai esu nusprendus ir dabar dėl to esu visiškai apsisprendus.
Ir žinau, kad šis įrašas yra visiškai nieko vertas, apie nieką, paprastos, padrikos mintys, tačiau man tai nesvarbu, tiesiog reikėjo išsiliet, išliet mintis besisukančias galvoje.
Mėlynų rožių plantacija. First-love-beth-armsheimer

Mėlynų rožių plantacija. First-love-beth-armsheimer

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 7:23 pm

Jei ankščiau sakiau, kad reikia gyvent, o ne egzistuot, tai dabar sakau - kam gyvent?
Kam gyvent? Daryt kažką?
Vistiek viskas pasibaigia blogai.
Nebesinori nieko, nei kur nors eit, nei ką nors daryt, tieisog sėdėt, miegot, žiūrėt gerus filmus ir viskas. Visas veiksmas mano egzistavimo dalyje.
Puikiai suprantu, kad taip negalima, tačiau nebegaliu prisiverst saves ką nors daryt.
Aplink tiek daug blogų emocijų, netekčių, nevilties, skausmo, kančių, viso šito tiek, daug, kad nebelieka noro ieškoti gėrio gyvenime .
Žinau, kad reikia jėgų atrast gyvenime bent kažkiek džiaugsmo, bent kažkiek šviesos visiškoje tamsoje, tačiau ar tikrai to reikia? Ar reikia kažko ieškot ir paskui vėl patirt tą skausmą, kai viskas ko ieškojai ko pasiekei išnyksta kaip dulkė. Ir iš viso to lieka tiesiog praeitis, prisiminimai, kuriuos prisiminus pasidaro dar skaudžiau. Visos tos mielos akimirkos gyvenime tik dar labiau žudo mus iš vidaus, nes mes priprantam prie jų, patikime, kad gyvenime yra gėrio, tačiau reikia visiškai nedaug, kad tas gėris išnyktų ir vėl viskas taptų visiška tamsa, kur nesimato nieko kas svarbu tavo gyvenime, viskas virsta visiška begaline tuštuma, aplinkui jauti tik šalti, blogas emocijas, skausmą.
Džiaugiuos už visus tuos, kurie savo gyvenime dar turi kuo džiaugtis, turi šviesos, spalvų, kuriomis spalviną savo gyvenimą. Tikiuosi nereikės patirt nusivilimo ir nesuprasit, kad gyvenimas yra viena didelė bedugnė.
Dabar mano gyvenimas yra tos - didelė bedugnė, kurioje nėra nei meilės, nei šilumos, nei jokių kitų gerų jausmų.
Nenoriu prisiminimų, nenorių praeities, nieko nenoriu, nes viskas tik dar labiau skaudina.
Ir net pati nepajutau, kaip tapau viskuo nepatenkinta, kai viskas pradėjo erzinti, kai pradėjau nieko nenorėti. Pati nesupratau, kada viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jei kažkada mylėjau gyvenimą ir juo džiaugiasi, tai dabar papraščiausiai jo nekenčiu. Nepatinka visas gyvenimas, nepatinka žmonės, kurie tik moka apsimetinėt, apgaudinėt ir pasinaudot.
Ar yra bent vienas žmogus, kuris jūsų nė karto neįskaudino?
Mano gyvenime tokių nėra. Tikiuos, pas jus tokių buvo ir yra, džiaukites jais ir nepaleiskit.
Ir nors už lango šviečia ryški saulė, mano akyse 24h yra gili, tamsi naktis neapšviesta nei mėnulio šviesa, nei tūkstančių žvaigždžių.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 7:37 pm

Are you kidding me?
Nepyk, kad taip sutrypiu tavo ką tik pradėto rašyti dienoraščio lapus, bet tai klaiku.
Nenori gyventi? Pavydi žmonėms, kad jie džiaugiasi savo gyvenimais?
O kodėl gi tau nesusiėmus? Kodėl gi tau nebūti savo gyvenimo šeimininke, išbristi iš (bent jau man matomos) depresijos ir viską pakeisti?
Žinau, tikrai yra liūdnų dienų, kai atrodo "Viskas, nebegaliu daugiau". Ir pradedi galvoti apie kilpą veržiančią kaklą, arba peilį smingantį į širdį. Tačiau išeitis yra. Netikra šypsena, virstanti į tikrą. Draugai, kurie neklausia "Kodėl tau liūdna?", o tiesiog kelia tau nuotaiką.
Viskas yra pakeičiama, tu dar neguli vieniša bedugnėje ir tiesiog keisk savo požiūrį į gyvenimą.
Kol dar jį turi.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 7:47 pm

Iš tavo įrašo supratau, kad tu galvoji, jog aš nenoriu gyvent ir bandysiu žudytis ?
Neh, taip tikrai nėra ir nebus.
Tiesiog sakiau, kad nėra prasmės gyvent, o tiesiog egzistuot.
Rašydama tai tikrai negalvojau, kad reik žudytis ar kažką panašaus.
Patikėk šį kartą išeities nėra ir suprantu, kad man yra depresija ir, kad reikia viską keist.
Viską aš suprantu, bet kai taip yra, patikėk tai neleigva.
Nežinau, galbūt pasirodė, kad aš pavydžiu tiem, kurie džiaugias gyvenimu, bet patikėk taip nėra, giliai širdy aš džiaugiuos su jais kartu, ir juos gerbiu, nes jie tai sugeba.
Nesu pakėlus rankos prieš save, ir patikėk tikrai to daryt nežadu. : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 8:02 pm

Na, aš tiesiog remiuosi savo jausmais ir savo mintimis... Nes būtent mano depresija pasiekia tokį gana aukštą lygį.

Egzistencija gerai tik tuomet, kai tu dar gyveni tarp keturių sienų, o rytais tau tenka keliauti į mokyklą, bet jei esi vyresnis, nei 18 metų. Tada verta imti iš gyvenimo viską, ką jis tik duoda. Kodėl tu manai, kad dabar neverta gyventi?

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 8:12 pm

Negerai kai depresijos yra tokio aukšto lygio, kad jau galvojama apie savo gyvybės atėmimą.
Manau, kad neverta gyvent todėl, kad supratau jog gyvenimas yra visiškas š. tiesiog dabar per daug blogų emocijų, skausmo ir kitokio velnio sklinda aplink mane. Ir žinau, kad dar po kažkiek laiko bus dar blogiau, tai bandau ir su tuo susitaikyt.
Ir viskas taip gaunas, kad tiesiog neverta gyvent, nes viskas vistiek baigiasi blogai.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 8:16 pm

Viskas ok. Neiimk visokių gyvenimo išbandymų giliai į širdį. Aš išgyvenau tai būdama 14m. Dabar viskas pamiršta. Nebepamenu kokios mintys mane kamavo. Apskritai pamiršau visą tai ir jei nors ką prisimenu - juokiuosi. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau. Biče, viskas bus gerai. *stipriai apkabinu*

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 03 18, 2011 8:27 pm

Ieva, ačiū : ) (hug)
Bet patikėk, žinau, kad nebus gerai, artimiausius porą mėnesių, paskui reikės su tuo susitaikyt, ir dar su begale visokių blogybių, kurios vyksta aplinkui.
Kad ir kaip norėčiau tikėt, kad viskas bus gerai, bet kai nebeturiu jėgų, nes tikiu nuo pat sausio pirmos dienos. : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Št. 03 19, 2011 5:50 am

Nieko, pakentėsi. Žinau ką tai reiškia. Pamatysi, vėliau juoksiesi iš viso to arba tiesiog pamirši :)

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Št. 03 19, 2011 7:43 am

Patikėk, žinau, kad šito dalyko tikrai nepamiršiu : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Št. 03 19, 2011 10:36 am

aš taip pat galvojau. Daug visko iškenčiau ir manau, kad kaip 16-metė turiu nemažai gyvenimo patirties ir išgyvenusi nemažai baisių dalykų. Tad - viskas susitvarkys. Tik laikas parodys kada tai bus :) *hug*

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Št. 03 19, 2011 12:21 pm

Kaip bus taip, vistiek nieko nepakeisiu : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 03 21, 2011 4:47 pm

Ir vėl tas šaltukas, kuris šaldo ne tik nosytę, bet širdelę.
Taip norisi turėti kažką šalia, kas galėtų sušidyt, stipriai stipriai apkabint ir be žodžių priverst nusišypsot.
Taip to norėčiau, tačiau to nėra ir artimiausiu metu tikrai nebus.
Nebus tol kol negrįži kol viskas nesusitvarkys.
Tiek daug visko reikia padaryt, parašyt, visko tiek daug, o rankos nekyla visiškai. Parašyt du straipsnius, pagaliau parašyt dalies tęsini ir normaliai toliau rašyt dalis, mokintis, namų ruoša, padaryt draugei dovaną ir tarp viso šito reikia surast laiko draugam.
Draugam, kurie atsiranda kai kažko reikia, kurie būna su kauke, kaip ir aš. Tačiau aš būnu su šypsenos kauke, o ne su sielos.
Ir viskas bus gerai, verčiu save taip manyt ir nebeleisiu daugiau liet ašarų dėl nieko, sukt galvą dėl visiškai nereikšmingų dalykų, neleisiu naikint savęs sau pačiai ir kitiems.
Būsiu tokia, kokia buvau prieš porą mėnesių, mano šypsena vėl bus nuoširdi, linksminsiu kitus savo išsigalvotom nesąmonėm, vėl kursiu daug ir kada turėsiu laisvo laiko, nepaliksiu tų kaukėtų draugų ir priversiu juos nusiimt tas kaukes ir būt savimi. Juk nieko svarbiau nėra už būvimą savimi.
Būsiu tokia kokia buvau, dėl Tavęs, nes žinau, kaip Tu to nori, taip pat kaip ir aš noriu, kad Tau viskas būtų gerai. Ir jei visa tai privers Tave nusišypsot - puiku.
Būkit savimi ir nusimeskit nuo savęs tas bereikšmes, tuščias kaukes, kaip ir žemė nusimetą sunkią žiemos kaukę.
Geros, mielieji, darbo savaitės, daug meilės, laimės, stiprybės gerų minčių ir idėjų. : )

Svečias

Man labai patiko tavo ankstesni įrašai, kelis sakinius beveik galėjau pritaikyti sau. Šiaip turiu pasakyti, kad esi labai subrendusi. Ir gerai.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 03 21, 2011 7:26 pm

Malonu, kad patiko, bet ar gerai, kad tokių metų kaip sakai esu labai subrendus yra gerai. Tokių metų dar turėčiau džiaugtis jaunyste, vaikyste : )

Svečias

nesąmonė. yra žmonių kurie niekada nebuvo vaikai. įtariu, kaip tu. ir nieko čia blogo. papraščiausiai jie neišgyvena 'durnių' meto.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 03 21, 2011 8:32 pm

Patikėk, kartais atrodo, kad geriau būtų buve išvyvent "durnių" metą, nei tai. : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Tr. 03 23, 2011 3:47 pm

Pirmadienis. Antradienis. Trečiadienis. Ketvirtadienis. Penktadienis. Šeštadienis. Sekmadienis.
Ir viskas ratu, kaip žemė aplink saulę.
Ir viskas tas pats per tą patį.
Tačiau dabar aš laiminga, ir rašydama šitą irašą šypsaus ir linguoju pagal grojamą muzika.
Kodėl šypsaus? Nes nusibodo liūdėt, visada būt susimąsčius, liūdnai, susinervinus. Gana. Visam šitam dedu didelį tašką.
Pavasaris už lango, saulutė šviečia, vėjelis plaukus velia. Nereikia niurzgėt dėl visko kas vyksta aplinkui.
Ir aš vėl sakau, kad reikia džiaugtis gyvenimu, žinau, kad tai sunku, ir kad pati kažin ar kada iš ties labai džiaugsiuos gyvenimu, tačiau, bent kažkeik.
Pasidžiaugsiu bent tiek kiek galėsiu iki tam tikro laiko, įvikio ir žinau, kad tada nebesidžiaugsiu ilgai ilgai .
Taigi, džiaukites gyvenimu, sukites ratu, pasijuskit maži kol dar galit, džiaukites tuo ką turit.
Ir nesvarbu, kad viskas tas pats per tą patį, darykit, kad kiekviena diena kažkuo išsiskirtų, kad būtų galimą ką nors prisimint.
BOOOM
Sprogo laimės balionas ir pas kiekvieną iš jūsų atskrenda gabalėlis laimės ir džiaugsmo, pagaukit jį ir nepaleiskit.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Tr. 03 23, 2011 6:56 pm

Aww.
I'm happy for you!

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Tr. 03 23, 2011 7:46 pm

Aww, kaip miela ^^

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Kv. 03 24, 2011 4:47 pm

Neseniai žiūrėjau nuotraukas, vasaros, gimtadienių, joninių, šiaip nuotraukas su draugais. Ir pasijaučiau vieniša. Nors ir supa mane daug įvairių žmonių, tačiau vistiek jaučiuosi vieniša.
Vienintelis žmogus, kuris apie mane žino daugiausia, kuris mane iš ties supranta ir visada kaip reikia išklauso ir pataria yra už kelių šimtų tūkstančių kilometrų. Ir nors naujosios technologijos mus šiek tiek bukina, atriboja nuo realaus gyvenimo, tačiau šį kartą dėkoju šioms naujoms visoms technologijoms, kurios man padeda susisiekti su tuo žmogumi.

Ir nors su juo mes pykstamės, taikomės, vėl pykstamės, atsiprašinėjam vienas kito, tačiau jį labai labai vertinu ir branginu. Ir tik dabar supratau ką dariau ne taip, kai Jis dar buvo čia, žinau ką daryčiau kitaip.
Tačiau dabar nieko nebe pakeisiu ir reikia gyvent toliau. Gyvent savo gyvenimą. Ir nors Jis jame nebus tuo kuo aš norėčiau, tačiau bus, o tai svarbiausia. Draugai, geri draugai. Jis bus tas tikras draugas, kuriuo galiu ir galėsiu pasitikėt, kuriam galiu sakyt viską.
Galėtų ir daugiau būt tokių žmonių, tačiau ne, nereikia, nes jie prarastų vertę, nebebūtų tokie ypatingi.
Labai labai Tau dėkoju už tokią draugyste, kuri privertė suprast gyvenimą ir jame vyraujančius dalykus. Visada džiaugsiuosi kai Tau kažkas pavyks, kai jausiesi laimingas, juk tam čia ir esu. Tikiuosi, kad džiaugsiesi ir Tu.
Juk viskas bus gerai ir aš lauksiu kol sugrįši, tai žinai.
Daug kartų bandei manęs atsikratyt, ne savo noru, manau, kad tai padarė mūsų draugystę tai kokia jinai yra dabar.
Ir juk viskas bus gerai, nes taip turi būt. Niekas nepasikeis nuo mano pasirinkimo būti tiesiog draugais, susitaikyt su tuo, žinau.
Užtikrintai sakau, kad iš savo gyvenimo išbrauksiu tuos dalykus, kurių man nebereikia ir pasiliksiu tik tuos, kurie priverčia mane nusišypsot, džiugina ir daro laiminga. Sakyčiau pradedu gyvent naują gyvenimą, gyvenimą iš naujo, tačiau taip nėra, tiesiog šiek tiek pakeisiu savo gyvenimą.
Kaip ir sakei visada būsim kartu mintimis, susisieksim telepatiškai ir naujosiomis technologijomis, viskas bus beveik taip kaip ir buvo, nuostabusis mano Drauge.

Daugiau mano minčių ir viso kito galite paskaityti čia : http://whenuaregone.blogspot.com/ : )

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 03 28, 2011 4:33 pm

Tiesiog dingai, nepranešęs ir nieko nepasakęs.
Nežinau visiškai nieko apie Tave. Nei kaip jauties, nei kas yra, visiškai nieko.
Ir tai man nepatinka, nes aš jaučiu, kad kažkas ne taip .
Ir aš labai tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad Tau viskas yra gerai ir bus.
Ir vis laukiu kol parašysi man, kol būsi on, ir galėsiu Tau parašyt, kaip Tavęs pasiilgau .
Pas mane dabar sninga. Ir kiekviena besileidžianti snaigė man primena Tave. Ir kuo daugiau apie Tave pagalvoju, tuo labiau tos baltos, tirpastančios snaigės leidžiasi iš beribio dangaus, kartu su ašarom, riedančiom mano skruostais.
Iš to pačio dangau į kurį žiūrimabu kiekvieną naktį, kuriame skaičiuojame žvaigždesir stebime mėnulį.
Tą naktį , kai nebesulaukiau iš Tavęs jokio atsakymo, nebuvo mėnulio.
Buvo daug nuostabių žvaigždučių, tačiau nebuvo pačio svarbiausio, didžiausio grožio danguje - mėnulio.
Nežinau kodėl taip buvo, nežinojai ir Tu.
Tu kaip tas mėnulis stebuklingai dingai ir nežinau kur, kodėl. Tačiau kaip ir tas mėnulis aš žinau, kad Tu sugrįši ir ryškiai šviesi mano gyvenimo naktyje, spindėsi ryškiai, besišypsodamas ir apgaubsi mane savo šiluma.
Grįšk greičiau pas mane, mano išsiilgtas mėnuliuk.
Laukiau ir lauksiu tol, kol grįši pas mane.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 06 17, 2011 4:32 pm

Pasiilgau. Labai Tavęs pasiilgau mano nuostabusis angeliuk.
Kaip noriu išgirst, kad viskas baigės, kad Tau viskas gerai, kad vėl gali šypsotis savo nuostabia šypsena, vėl gali būt laimingas ir, kad vėl gali gyvent, kad gali būt su manimi.
Noriu pasakyt kaip Tave labai myliu, kaip noriu būt su Tavim ir, kad niekada nenoriu Tavęs prarast.
Noriu jaust Tave šalia, stipriai stipriai apkabint ir niekada nepaleist.
Noriu naktį atsigulus ant žolės stėbėt su Tavim begalinį žvaigždėtą dangų, ryškų mėnulį.
Noriu žiemą būt Tavo glėby, šokt vidury nakties krentant didelėm snaigėm ir geršt karšą šokoladą.
Noriu būt su Tavim prie jūros ir žiūrėt į lūžtančias bangas.
Noriu sėdėt su Tavim gatvėj ir žiūrėt į praeinančius laimingus žmones ir priverst juos nusišypsot.
Noriu klausyt nuostabios Tavo grojamos muzikos ir nuostabaus Tavo balso.
Noriu ir esu tik Tavo.
Mano mažiuk, prašau, nepalik, negali to padaryt.
Prašau greičiau sveik, ir grįšk. Grįšk čia kur Tavęs visi laukia ir kur Tave visi mylės, labiausiai aš, kad ir kas būtų.
Myliu Tave labiau už viską.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 06 17, 2011 4:47 pm

Kaip ir sakiau, jūs būsit kartu.
Bet, jam vėl kažkas? (jei čia tas žmogus apie kurį galvoju.)

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 06 17, 2011 4:57 pm

Sakei.
Vėl, kažkas panašaus kaip ir po naujų, tik šį kartą žiauriau ir žiauresnės pasekmės gali būt.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 06 17, 2011 4:58 pm

Bet tai šakės... "laimės kūdikis" krč...
Gal bent per PM gali papasakot kas, kaip atsitiko?

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pen. 06 17, 2011 5:00 pm

Okey, tuoj .

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Št. 06 18, 2011 2:22 pm

Ir vėl tas nevaldomas šaltis, ir begalinis noras būt kartu su Tavim.
Išgirdus tuos žodžius, kad gali būt viskas, kad gali Tavęs nebebūt, kad gali mane palikt. . Tai buvo tie žodžiai, kurie kirto tą rimbą, ribą tarp šiokios tokios ramybės ir tarp nevilties .
Nežinau ką be Tavęs daryčiau.
Esi tas žmogus, kuriuo galiu visiškai pasitikėt, kuris žino apie mane daugiau nei kas nors kitas, iš kurio žinau jog galiu sulaukt pagalbos ir palaikymo bet kada, kuris visada mane nuramina. Visada buvai šalia kai man to reikėjo, visada ir būsi.
Kad ir kas bus aš būsiu su Tavim kaip ir Tu su manim.
Ir Mūsų pasaka, visada liks Mūsų pasaka.
Ir aš žinau, kad viskas bus gerai, nes Tu pažadėjai. Pažadėjai, kad viskas bus gerai, ir kad greit parašysi. Ir nesvarbu, ką sako kiti, ką sako daktarai. Tikiu, kad viskas bus gerai.
Laukiu ir lauksiu kol vėl Tau galėsiu pasakyt, kad labai Tave myliu.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 8:13 am

Žadėjau Tau, kad kai viskas baigsis, aš neliūdėsiu ir prisiminsiu tik geras akimirkas, kad gyvensiu toliau ir būsiu laiminga, nes turėjau Tave.
Dar aš prižadau, kad atkeršysiu.
Atkeršysiu už Tave tam žmogui, per kurį tiek visko turėjai iškęst, kuris atėmės Tave iš manęs, ir iš tų kurie Tave myli.
Jei to nesugeba padaryt, kažkas kitas, padarysiu aš. Ne dabar, bet ateis laikais, kai jis sužinos kas aš esu.
Atkeršysiu, kad negalėjai būt laimingas, kad paskutinias savo gyvenimo dienas, valandas, negali būt su Tau brangiais ir mylinčiais žmonėm.
Atkeršysiu, kad patyrėi tiek skausmo, ir už tai ką Tau padarė.
Atimsiu tai, kas jam svarbiausia galią, valdžią ir pinigus.
Myliu Tave ir dėl Tavęs esu pasiruošus viskam.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 4:50 pm

Ar aš nesupratau ar atsitiko blogiausia?

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 5:05 pm

Jau galvojom, kad bus blogiausia, nes rytoj turėjo jau atjunkt visus aparatus ir jau viskas būtų buvę, bet šian širdis pasitaisė jo kažkiek ir iš kart operaciją darė.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 5:24 pm

Kaip gerai. :)

O tai kokią operaciją darė? o.o

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 5:24 pm

Stuburo.

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 5:58 pm

omg.o.o
anyway, pranešk kaip ten viskas baigsis. (:

Temos pavadinimas: Re: Mėlynų rožių plantacija. Pir. 06 20, 2011 6:27 pm

Parašysiu kai pati ką nors žinosiu, keik iš nelabai patikimo šaltinio girdėjom, tai stabiliai viskas.

» blue. mergaitė mėlynu rašalu.