Tai žmogus, kuris mielai iškeistų savo vardą į Kunigunda, Infantina arba šiaip kokią nesąmonę, pasikeistų savo metais su savo mažąja sese ir mielai pabaigtų skaityti harį poterį.
O šiaip, harį puterį (puterį!!! omgf, persiprašau, poterį) tas žmogus seniai perskaitė, bet būtų visai neprošal dar kartą tai padaryti, ar ne?
O jei ant rimto, tai esu Laura. Nors ne, Laurinta. Tik mane vadina Laura - taip trumpiau. Labai trumpiau.
Man yra trylika metų ir aš gimiau penktadienį. Nors ne, gimiau trečiadienį. Bet anas variantas man būtų labai tikęs.
Taip, jau po pirmo mano parašyto žodžio galima suprasti, jog esu biški debi...biški pačiuožus.
Negi nenuostabu?
Aš irgi esu viena iš tų de..pačiuožusių žmogelių.
Todėl gali būti, jog:
- Man reikės aiškinti tam tikro žodžio prasmę;
- Reikės su manimi ginčytis. Ir jūs arba nelaimėsit arba nelaimėsit. Nors yra ir išimčių. Okay, dabar supratote, jog aš esu didžiulė savimyla.
- Su manimi nesusišnekėsite;
- Prikalbėsiu visokių nesąmonių.
Bet visa tai nieko, palyginus su kojų spardymu. Ir šiaip spardymu. Bet jūs dabar vis tiek esate saugūs -lažinuosi, kad jūs dabar visai kitam pasaulio krašte, ir aš neįstengsiu jūsų pasiekti. Džiaukitės. Aš nesidžiaugiu. Arba atvirkščiai. Neesmė.
Awkay.
Manau, JUMS VISIEMS reiktų žinoti, jog neturiu snukiaknygės. Ir skaipo. Nors ne, skaipą turiu, tik pastarasis neveikia. Todėl neturiu skaipo. :)
Manote, jau gana? Taip, jūs teisūs. Todėl aš dingstu iš jūsų kompiuterių ekranų. Geros jums dienos ir malonių atsitrenkimų į stulpą!
Visiškai nuoširdžiai, Laurinta ir dar kita Laurinta.
Sk. 03 06, 2011 1:48 pm
